Patriotizmo protrūkis

1937-ųjų sausį Klaipėdoje leistame dienraštyje "Vakarai" pasirodė publikacija "Gražiausias Lietuvoje paminklas – kunigaikštienei Birutei šią vasarą bus pradėtas statyti Palangoj".

Straipsnyje užsiminta, kad, švenčiant kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejų, buvo iškilęs sumanymas atitinkamai pagerbti ir to karžygio motiną – kunigaikštienę Birutę.

Nuspręsta jai pastatyti paminklą Palangoje.

Dienraštis "Vakarai" rašė: "Praeitais metais, – pradeda Karininkų šeimų moterų kunigaikštienės Birutės draugijos pirmininkė p. J.Černienė, – galutinai nusistačius statyti Palangoje kunigaikštienei Birutei paminklą, mūsų draugijoje kilo didelis gyvumas. Visos draugijos narės tam labai pritarė ir pageidavo, kad reikalas kuo greičiau būtų pradėtas judinti."

Toliau rašoma, kad buvo sudarytas paminklo statymo komitetas, kurio globėja tapo prezidentienė Sofija Smetonienė.

O paminklas užsakytas pas garsiausią to meto skulptorių V.Grybą.

Publikacijoje užsiminta, kad aukomis projektą parėmė ir amerikietės lietuvės moterys.

Be to, paminklo statymo fondui papildyti surengtas balius. 1937 m. pradžioje paaukota apie 10 tūkst. litų. Galiausiai tam surinkta 60 tūkst. litų.

Tiems laikams tai buvo labai solidi suma, nes gera pieninga karvė tada kainavo iki 300 litų, o geras arklys – iki 550 litų, darbininko mėnesio alga siekė 180 litų.

Garsaus kūrėjo "kūdikis"

Taip pačiais 1937 m. skulptorius V.Grybas pateikė savo monumentalios skulptūros eskizus bei modelį.

Net 13 m aukščio skulptūroje su postamentu menininkas vaizdavo pirmąjį kunigaikščio Kęstučio susitikimą su Birute Palangos pajūryje.

Birutė parodyta kaip paprasta mergina su ryšeliu rankoje, o Kęstutis – raitas ant įsiaudrinusio žirgo.

Pagrindinės skulptūros šonuose įmontuoti bareljefai: viename pavaizduotos pagonių žynio apeigos, kitame – Birutė su kūdikiu Vytautu.

Monumento galuose buvo numatytos dvi mažesnio mastelio skulptūros: kanklėmis skambinantis vaidila ir moteris, ranka nuo vėjo pridengusi žibinto ugnį.

Paminklas turėjo būti pagamintas iš bronzos ir rausvo granito.

"Įkastas net kertinis paminklo akmuo, bet viskas nutrūko prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ir šis sumanymas įgyvendintas nebuvo. Nors paminklo maketą mums pavyko išsaugoti, šiuo metu jis eksponuojamas V.Grybo memorialiniame muziejuje", – pasakojo šio muziejaus vadovė, garsiojo tarpukario Lietuvos skulptoriaus anūkė Rasa Grybaitė.

Parodomųjų žudynių kankinys

Didžiulė tragedija, kad pats skulptorius tapo karo mėsmalės auka.

V.Grybo mirtis yra viena didžiausių Lietuvos kultūros istorijos mįslių. Jis sušaudytas pačioje karo pradžioje – 1941-ųjų liepos 3 d.

Pasak skulptoriaus anūkės Rasos, jokių dokumentų dėl jos senelio "prasižengimų" ar bylos, juolab teismo išrašų nerasta, nors naciai dokumentų tvarkymo klausimu buvo labai preciziški.

R.Grybaitė turi savo versiją dėl V.Grybo žūties.

Esą buvo žmonių, kurie pasinaudojo karo suirute, ir tada, pirmosiomis nacių intervencijos dienomis, ne tik buvo žudomi nesuspėję pasitraukti komunistai, ne tik naikinami žydai, bet prasidėjo ir vietos gyventojų tarpusavio sąskaitų suvedinėjimas. Todėl nukentėjo daugybė nekaltų žmonių.

"Turiu pripažinti, kad mano senelis nepritarė nacių ir fašistų politikai, manau, kad jis ir sovietų laikotarpiu būtų sunkiai išgyvenęs. Yra išlikę jo laiškai, kuriuose buvo akivaizdu, kad jis su naciais nekolaboruos. V.Grybas buvo lietuvis, tikras patriotas", – pabrėžė R.Grybaitė.

Pašnekovės teigimu, atėjus vokiečių okupantams, veikiausiai atsirado "geradarių", kurie atėjūnams kažką pašnibždėjo.

V.Grybui buvo liepta eiti registruotis į štabą ir vieną dieną jis iš ten negrįžo.

"Mano senelis sušaudytas su dar 320 žmonių – žydais ir lietuviais, tarp jų buvo gimnazistės mergaitės, kažkokie valstiečiai, kažkada policininkams paskolinę pinigų, o šie sumanė tokiu būdu skolos neatiduoti. Tai buvo mokomasis šaudymas. Egzekuciją vykdė vokiečių kariškiai, baltaraiščiai stebėjo, kad žinotų, kaip toliau "dirbti". Taip iki vasaros pabaigos vietos parsidavėliai sunaikino likusią Jurbarko žydų bendruomenės dalį", – pasakojo R.Grybaitė.

Tragiško likimo skulptorius buvo palaidotas masinėje kapavietėje, senosiose Jurbarko žydų kapinėse, artimieji žino menamą vietą, kur apytiksliai jis buvo užkastas.

Painioja su kolaborantu

Skulptoriaus V.Grybo tragedija nepasibaigė ir po jo mirties. Lietuvos patriotas, laisvos minties ir žodžio puoselėtojas lig šiol nepelnytai painiojamas su bendrapavardžiu bolševikiniu poetu Vladu Grybu (1927–1954).

Pastarasis V.Grybas socializmo idėjomis užsikrėtė dar vaikystėje iš savo tėvo, kuris anksčiau dirbo Vokietijos metalurgijos fabrikuose, Škotijos anglių kasyklose, dalyvavo Spalio perversme, kuris baigėsi Rusijos valstybės tragedija.

V.Grybas skaitė pogrindyje išleistas komunistines knygas, revoliucinę poeziją, sukūrė pirmuosius eilėraštukus.

Pasak tyrinėtojų, poetas mėgdžiojo V.Majakovskį, šlovindamas klasių kovą ir kompartiją, kaip tos kovos pagrindinį veiksnį.

V.Grybas visą gyvenimą didžiavosi savo komunistinių įsitikinimų tvirtumu.

Vis dėlto šventasis sovietinės sistemos mitas bliūško jo akyse. Poetas alkoholiu mėgino save apgaudinėti puikiai suvokdamas, kad ne tiems dievams tarnauja, kad visas toks gyvenimas yra ne tik klaida, bet ir nusikaltimas.

Neilgai trukus, sulaukęs vos 27-erių, tarybinis poetas nusižudė.

"Labai apmaudu, kai senelis Vincas lig šiol tapatinamas su bendrapavardžiu V.Grybu. Pasitaiko atvejų, jog kai kurie žmonės, apsilankę mūsų muziejuje, išeidami net džiaugiasi, kad tą skulptorių naciai sušaudė, nes esą jis vis tiek buvo bolševikas. O su tuo V.Grybu, komunistu poetu, mes net ne giminės ir nieko bendra neturime. Senelio sutapatinimas su šiuo žmogumi yra didžioji mūsų tragedija", – apgailestavo kūrėjo anūkė Rasa.

Projektas pakibo ore

Skulptorius V.Grybas aktyviai kūrė ir dirbo vos 12 metų, nemažai jo projektų liko neįgyvendinta. Birutės ir Kęstučio paminklas – vienas jų.

"Tiesa, po sugriovimo buvo atstatytas Vytauto Didžiojo paminklas Kaune, o paminklai Vaižgantui ir Jonui Jablonskiui liko neįgyvendinti. Prieš porą metų vėl pasigirdo kalbos pastatyti ir Birutės bei Kęstučio paminklą Palangoje, bet yra daug niuansų dėl paminklo mastelio didinimo, dėl autoriaus teisių, juolab makete nėra ryškių portreto bruožų, o V.Grybui tai buvo labai svarbu, pavyzdžiui, kunigaikščio Vytauto veido bruožus jis surankiojo iš trijų žmonių. Dabar iškyla klausimas, kokį portretą skulptorius būtų sukūręs Birutei, kokį – Kęstučiui", – dėstė R.Grybaitė.

Be autoriaus teisių subtilybių, iškyla ir dar viena – pinigų problema.

Akivaizdu, kad valstybė tokį projektą vargiai finansuotų, o Palangos savivaldybei šis grandiozinis paminklas būtų irgi nemenka našta.

Vis dėlto kurorte būta svarstymų, kad V.Grybo sukurtą monumentą Birutei ir Kęstučiui būtų labai prasminga pastatyti Lietuvos valstybės šimtmečio proga.

Kunigaikštienės Birutės kultas

Bychovco kronikoje rašoma: "Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo garbinama kaip dievaitė. Nuvyko pats didysis kunigaikštis Kęstutis tenai ir labai ji jam patiko, nes buvo labai graži mergaitė ir protinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmona. Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė, kad pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties. Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau už žmoną."

Lietuvių istorinėje atmintyje Birutė užima ypatingą vietą. Šimtams mergaičių Lietuvoje duotas kunigaikštienės Birutės vardas.

Pirmoji lietuviška opera taip pat paskirta Birutei. Libretą parašė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis.

Tarpukario Lietuvoje cirkuliavo 100 litų banknotas, kurio vienoje pusėje – dailininko Adomo Galdiko įsivaizduojamos Birutės portretas, kitoje – vandenženklis su Kęstučio portretu.

Palangoje stūkso Birutės kalnas, jo papėdėje – 1965 m. pastatyta Birutės skulptūra (autorė – Konstancija Petrikaitė-Tulienė).

Nuo 1926 m. Lietuvoje veikė nepolitinė visuomeninė organizacija Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga (Birutietės). Jų veikla atnaujinta 1991 m.

Šių dienų Lietuvos kariuomenėje veikia Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis vilkas" Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas.