Svajonė tapti pareigūnu, tačiau koją pakišo sveikata, tiksliau, psichinė būklė.

„Anksčiau būdavo taip, jeigu asmuo sirgo arba serga kažkokia psichikos liga, tai kelias tarnybai būdavo užkirstas“, – aiškino Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininkas Tadas Daugėla.

Kelią tarnybai užkirsti galėjo ir tokios diagnozės, kaip nerimo sutrikimai ar depresija ir ne tik norintiems tapti, bet ir jau esamiems pareigūnams.

„Statistika rodo, kad kas antras mūsų visuomenės narys trumpalaikiu periodu turėjo psichinius sutrikimus. Vadinasi, mes dalį pareigūnų eliminuojame iš proceso“, – teigė SAM ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Jau esamiems pareigūnams su stresu tenka susidurti nuolat. Specialistai išskiria tokias situacijas, kai tenka panaudoti ginklą, kyla pavojus gyvybei, tenka matyti žuvusius keliuose ir gaisruose, traukti skenduolius. Ypač stipriai psichologiškai gali paveikti vaikų gelbėjimas.

Kaip pareigūnas reaguos, ypač pradėjęs dirbti naujai, nežinia. Dėl to pareigūnų psichika tikrinama nuolat. Dabar nuspręsta lengvinti reikalavimus.

Aišku, mes iškart įsivaizduojame, kad, jeigu yra palengvinimas, tai atsiranda pavojus, kad vaikščios ne visai adekvatus pareigūnas.

„Kad nebūtų iškart nurašyti, visą laiką siekiama išsaugoti žmogų“, – sakė T. Daugėla.

„Aišku, mes iškart įsivaizduojame, kad, jeigu yra palengvinimas, tai atsiranda pavojus, kad vaikščios ne visai adekvatus pareigūnas“, – šypsojosi pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas.

„Kalbame apie įvairių psichotropinių medžiagų vartojimą, tai aš čia dėčiau didelį klaustuką, ar buvęs narkomanas, nesvarbu, kad penkerius metus nebevartojantis, galėtų ateiti į tarnybą“, – komentavo policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Ministerija tikslina – atlaidžiau bus žiūrima tik į tas diagnozes, kurios pagydomos. Taip pat keičiami senaties terminai, kaip, pavyzdžiui, diagnozavus lengvą ar vidutinio sunkumo depresiją nebereikės laukti dešimties metų.

„Pareigūnai gali būti priimami su diagnoze protinis atsilikimas. Aišku, tai galbūt galėtų geriau paaiškinti įstatymo priėmėjai“, – sakė R. Katinienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šitas aprašymas sužmogina visas taisykles, suteikia žmogui antrą šansą, jeigu buvo trumpalaikis psichinis sutrikimas, žmogus vėl galėtų tęsti savo veiklą išsprendęs savo bėdas“, – aiškino T. Bagdonas.

„Reikėtų orientuotis į tai, kokiu tikslu tai yra padaryta. Kiek man žinoma, pagrindinis tikslas yra nuolatinis nekomplektas. Kitaip tariant, ne iš gero gyvenimo“, – komentavo J. Amelinas.

„Kartelė tapti pareigūnu vis dar yra, nėra taip, kad jau visiškai priimame bet ką“, – teigė T. Daugėla.

Buvusi tvarka turėjo ir daugiau spragų – skatino pareigūnus pagalbos neieškoti, o jei prispirdavo rimta bėda, savęs gydymas vykdavo neoficialiai, kad ir vaistų receptas nebūtų įrašytas į elektroninę sveikatos sistemą.

Kas paaiškins ir kas prisiims atsakomybę, kai priimtas su nestabilia psichika ar protiniu atsilikimu panaudos šaunamąjį ginklą?

„Aš girdžiu iš mūsų narių, kad tikrai ne vienam buvo poreikis psichologo pagalbos, bet jie nesikreipė būtent dėl nepasitikėjimo ir pavojaus, kad ateityje gali būti kažkokių nemalonumų“, – pasakojo J. Amelinas.

Nuo šiol kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai. Vadinasi, naujas aprašas numatys daugiau atsakomybių gydytojams.

„Kas paaiškins ir kas prisiims atsakomybę, kai priimtas su nestabilia psichika ar protiniu atsilikimu panaudos šaunamąjį ginklą arba įvyks kažkoks incidentas. Kam teks atsakomybė? Įstatymo priėmėjams? Abejoju“, – svarstė R. Katinienė.

Ministerija ramina – paprastesni reikalavimai dėl psichikos sveikatos galios ne visiems.

„Tai – jautrus klausimas, nes mes kalbame apie pareigūnus, kurių užduotis yra ir gelbėti, ir saugoti. Yra nustatytos išimtys, kurios apibrėžia, kas gali dirbti su ginklu arba operatyviai reaguoti, pavyzdžiui, gesinti gaisrą“, – aiškino T. Bagdonas.

Psichikos sveikata, kaip netinkamumo priežastis tarnybai, iki šiol buvo ketvirtoje vietoje. Pirmoje vietoje – raumenų ir skeleto patologija.