Lenkijos ambasadorius prie NATO sako, kad Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nevykti į Varšuvą aptarti NATO klausimų su Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentais gali susilpninti bendrą poziciją.

„Lietuvos nedalyvavimas kuriant bendrą strategiją kažkiek susilpnina mūsų poziciją, kadangi šio regiono šalys yra NATO pasienyje, todėl turi bendrus tikslus. Pirmiausiai, privalome siekti, kad pavojaus atveju Aljansas automatiškai imtųsi veiksmų, išplaukiančių iš 5 straipsnio“, - sakė dienraščiui „Rzeczpospolita“ Marekas Nowakowskis.

Lenkijos prezidentūros atstovai sako, kad sunkumai susiję su „lietuvių taktika“.„Visi NATO uždaviniai turi būti priimami ir realizuojami taip, kad nesusilpnėtų jos pagrindinė funkcija, kokia yra jos gynybinė galimybė, ypač tai svarbu dabar, kai JAV perkelia savo susidomėjimo strateginį svorį iš Europos į Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną“, - teigė dienraščiui Lenkijos prezidento nacionalinio saugumo biuro vadovas generolas Stanislawas Kozejus.

Jo nuomone, Lietuva, kuri ignoravo viršūnių susitikimą Varšuvoje, taip pat pritaria šiam tikslui. „Nėra konflikto su Lietuva. Sunkumai greičiau siejasi su lietuvių taktika dėl pokalbių būdo apie šiuos tikslus ir jų siekimą Aljanso susitikime“, - teigia S.Kozejus.Po susitikimo su Baltijos šalių vadovais, į kurį atvyko Latvijos ir Estijos prezidentai, Lenkija inicijuoja ir bendrą Vyšegrado pareiškimą.

Pasak „Rzeczpospolitos“, Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija kreipsis į JAV su prašymu išsaugoti savo dalyvavimą Europos saugume, o Europos sąjungininkus – ryžtingai stiprinti savo gynybines galias."NATO, kuris siejasi glaudžiais ryšiais tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, pasireiškiančiais kolektyvinės gynybos pamatais, išliks mūsų saugumo garantas”, - rašoma deklaracijoje, kurios ištraukas skelbia “Rzeczpospolita”.

Vyšegrado grupės nuomone, apie Aljanso patikimumą ir jo gynybines galias pirmiausiai liudys NATO greitojo reagavimo pajėgos. Todėl dokumento autoriai kviečia, jog ateinančių metų manevrai „Steadfast Jazz“ Lenkijoje ir Baltijos šalyse vyktų dalyvaujant visoms greitojo reagavimo pajėgoms ir naudojant kovinę amuniciją.Deklaracija, pavadinta “Atsakomybė už stiprų NATO”, bus paskelbta per ES užsienio reikalų ir NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.