Lenkijos lietuvių draugija teigia, kad lietuvių gyvenamose Lenkijos vietovėse ima vyrauti nepalankios švietimo tendencijos - stiprėja lenkiškos mokyklos, kur lietuvių kalba dėstoma tik kaip dalykas.

Į tai dėmesys atkreiptas savaitgalį Seinuose vykusiame draugijos suvažiavime, BNS sakė organizacijos vadovas Algirdas Vaicekauskas.

„Yra lenkiškų mokyklų su lietuvių kalba kaip dalyku, ir Lenkijos valstybė remia tokį švietimo modelį, dalis tėvų ten leidžia savo vaikus. Toks modelis mums nepalankus. Suvažiavimas aiškiai pasisakė už tokį švietimo modelį, kur visi dalykai dėstomi lietuvių kalba“, - teigė A.Vaicekauskas.

Tokią poziciją ketinama perduoti ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, nes, pasak A.Vaicekausko, Lietuvos diplomatų pozicija iki šiol buvusi neaiški.

„Toks nuomonės išreiškimas padės ir Lietuvos diplomatams, nes kartais mums nesuprantama jų pozicija, ar jie remia lietuviškas klases, ar mokyklas su lietuvių mokymo kalba. Nauja draugijos taryba paruoš memorandumą, kreipsimės į Lietuvos URM“, - kalbėjo A.Vaicekauskas, kuris suvažiavime perrinktas draugijos pirmininku.

Draugija šeštadienį taip pat nusprendė kreiptis į Seinų apskrities valdžią dėl to, kai, pasak Lenkijos lietuvių, sulaužytas nuo apskrities įsteigimo 1999 metais galiojęs neformalus susitarimas viršininko pavaduotojo pareigas skirti lietuvių tautybės atstovui.

„Suvažiavimas pasisakė, kad labai blogai, kai atsisakyta praktikos viršininko pavaduotoją derinti su lietuvių bendruomene. Kreiptasi į apskrities valdžią, kad būtų grąžinta ta praktika“, - BNS sakė A.Vaicekauskas.
Jo teigimu, suvažiavime taip pat sutarta toliau stengtis, kad iš Berznyko kapinių būtų pašalintas paminklas, kuriame rašoma, kad ten palaidoti lietuvių kariai „1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją“.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje yra apie 15 tūkst. lietuvių kilmės gyventojų, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte.