Lietuvos ir Lenkijos nacionalinio saugumo interesai visiškai sutampa, nes tai kyla iš mūsų šalių geopolitinės padėties – tiek Lietuva, tiek Lenkija yra NATO ir Europos Sąjungos rytiniame pakraštyje. Taip sako Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas, ministras Stanisławas Koziejus. Ši institucija renka ir analizuoja šalies vidaus ir užsienio įvykius, ataskaitas pateikdama tiesiogiai Lenkijos prezidentui.

„Grėsmė iš Rusijos lėmė, kad Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, dalyvaudami tarptautiniuose forumuose, apie saugumą kalba vienu balsu“, – tvirtina S. Koziejus, būdamas tikras, kad šioje srityje jokių nesutarimų tarp kaimyninių šalių nėra.

Išbandymas NATO

S. Koziejus tvirtina, kad vienybė šiuo metu yra didelė kaip niekada: „Mums Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumas yra toks pat svarbus kaip mūsų pačių.“

Ir tai ne tuščias noras įtikti Lietuvai – Lenkijos nacionalinio saugumo ekspertai puikiai suvokia, kad dėl geopolitinės padėties būtent Baltijos šalims gresia didžiausias pavojus tarp NATO narių, o visiškai šalia yra ir Lenkija. Kartu tai savotiškas išbandymas visam Aljansui.

„Baltijos šalių saugumas yra savotiškas testas, ar gerai veikia NATO struktūros ir ar galima jomis pasikliauti.

Jei NATO nebūtų pajėgi užtikrinti Baltijos šalių saugumo, ji neužtikrintų ir Lenkijos saugumo. Nerimauti šitoje srityje, deja, yra ko. Vakarų šalių – Prancūzijos, Vokietijos – visuomenės gana skeptiškai vertina galimybę gelbėti rytines NATO šalis, jei Rusija atakuotų regioną. Neseniai daryta sociologinė apklausa kaip tik tai ir parodė, tad dabar viskas priklauso nuo to, kokį kelią pasirinks šių šalių vadovai – ar bandys įtikinti savo žmones, kad pagalba Rytų valstybėms būtina, ar rinksis grynai populistinį kelią“, – kalbėjo S. Koziejus.

NATO viršūnių susitikimas – Varšuvoje

Atsakymo galima laukti kitais metais, kai Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas. Jame turėtų būti sprendžiama, ar pritarti dalies šalių norui turėti savo teritorijoje NATO bazes.

Tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos, tiek ir Lenkija kaip tik to ir siekia. Tuomet, kaip tikina Lenkijos nacionalinio saugumo ekspertai, bet kuris agresorius pagalvotų kelis kartus prieš puldamas regioną. Juk jis pultų ir tas šalis, kurių bazės yra, tarkim, Lietuvos teritorijoje.

„Lenkijoje neturime pagrindo bijoti dėl tautinių mažumų priešiškų veiksmų, bet žinome, kad Baltijos šalyse, kur gyvena daug rusų, tokia grėsmė gali būti. Nes juk ir Rusija oficialiai kalba apie paramą savo tautiečiams už šalies ribų“, – sakė S. Koziejus.

Šis tautinių mažumų klausimas yra itin svarbus, pripažįsta ministras, nes kaip tik tai ir suvaidino lemiamą vaidmenį Rusijai ėmusis agresijos Ukrainoje.

Rusijos spaudimas

Tačiau Lenkijos nacionalinio saugumo specialistai aiškiai junta kitą dalyką – politinį ir karinį Rusijos spaudimą. Visų pirma – Kaliningrado srities militarizavimas. Šiame Rusijos kampelyje prie Lenkijos ir Lietuvos dislokuojama vis daugiau karinės technikos, kuri gali grasinti visai Lenkijos teritorijai, jau nekalbant apie Lietuvą.

Negali likti nepastebėta ir tai, kad Rusija skiria didžiules sumas kariuomenės modernizacijai, jos mobilumui, tad dabar per 24–48 valandas ji gali išties didelius padalinius perkelti iš vienos šalies vietos į kitą. NATO sprendimai vis dar priimami pakankamai lėtai, todėl rytinėse Aljanso narėse ir būtina turėti nuolatinius karinius padalinius. Kad nereikėtų laukti, kada bus nuspręsta ir atvyks pagalba, jeigu Rusija imtų atvirai demonstruoti agresiją.