Darbo diena ar savaitgalis ministrams, sako, skirtumo nėra.

„Mano savaitė yra septynių dienų darbo savaitė, bet aš tokį kelią pasirinkau“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Užtat maždaug pusė Lietuvos gyventojų norėtų dirbti trumpiau – keturias dienas vietoje penkių. Bet ne socialinės apsaugos ir darbo ministras.

„Manau, kad nespėčiau padaryti darbų, kuriuos padarau per penkių darbo dienų savaitę. Tai keltų man didesnį stresą“, – savo nuomone dalijosi socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Lietuva neretai gręžiojasi į kaimyninę Lenkiją. O ten Donaldo Tusko vyriausybė žada per artimiausius trejus metus pakeisti darbo kodeksą – įvesti keturių dienų darbo savaitę arba darbo dieną sutrumpinti iki 7 val.

Darbuotojai tai vertina ir supranta, kad įmonė ne vien tik savanaudiškai žiūri savo interesų, bet galvoja ir apie juos.

Pavienių įmonių, kurios per savaitę dirba viena diena trumpiau, yra ir Lietuvoje. Štai Vilniaus šilumos tinklų darbuotojai tokiu režimu gyvena jau kone ketverius metus.

„Darbuotojai tai vertina ir supranta, kad įmonė ne vien tik savanaudiškai žiūri savo interesų, bet galvoja ir apie juos“, – kalbėjo Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.

Vienintelė taisyklė, kad penktadieniais ištikus skubiai bėdai darbuotojams būtų galima prisiskambinti.

„Tu gali turėti trečią laisvą dieną, bet turi būti efektyvesnis, kažkur išmanesnis, atnešti įmonei kažkokios papildomos naudos“, – aiškino G. Bakanas.

Vadovas sako, kad darbai iki šiol nenukentėjo, todėl ir atlyginimas darbuotojams išliko toks pat.

„Mokame darbuotojui ne už buvimą ofise, o už darbą“, – akcentavo Vilniaus šilumos tinklų vadovas.

Lankstus darbo grafikas ir papildomos laisvos dienos – tai ko šiandien kone labiausiai trokšta darbuotojai. Esą ilgainiui tai taps tokiu pat įprastu dalyku, kaip, pavyzdžiui, papildomas sveikatos draudimas.

„Tikrai ne vienas darbdavys naudoja trumpesnes darbo valandas kaip puikią motyvacinę priemonę ir tikrai prisitraukia daug daugiau darbuotojų“, – pripažino darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

„Jeigu su mažiau žmonių, su mažiau laiko galime padaryti daugiau, kodėl gi ne. Bet kol kas Lietuva atsilieka darbo našumo rodikliuose“, – sakė A. Armonaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Darbdaviai ragina būti realistais. Sutrumpinti darbo savaitę be pasekmių įmanoma tik nedidelei daliai dirbančiųjų.

„Dauguma darbuotojų visgi dirba tam tikrą laiką, nes tam tikrą laiką turi būti atidaryta įstaiga. Jei dirbtų valanda ar diena trumpiau, tai kažkas turėtų atsisėsti toje vietoje ir aptarnauti klientus“, – teigė A. Maldutytė.

Kadangi reikėtų daugiau darbuotojų ir pinigų atlyginimams mokėti, skaičiuojama, kad nukentėtų viešosios paslaugos, pabrangtų prekės, neaišku, ar Lietuva išliktų konkurencinga.

Pirmoji ES įstatymą dėl keturių dienų darbo savaitės neseniai priėmė Belgija. Apie tai vis garsiau kalba Vokietija, Islandija, Didžioji Britanija.

O štai Graikija pasielgė atvirkščiai: dėl milžiniško darbuotojų trūkumo pirmoji ES darbo savaitę prailgino iki šešių dienų.