Lenkijos ryžtas dalyvauti naujos atominės elektrinės projekte Lietuvoje blėsta. Skeptiškai į projektą žiūri ir latviai. Lietuva žada greitai išjudinti ledus bei tikina, kad elektrinę galėtų pastatyti ir viena.

Snaudžiame keletą mėnesių

Bendrovės "Polska Grupa Energetyczna" (PGE) valdybos pirmininkas Tomaszas Zadroga dienraščiui "Rzeczpospolita" atvirai prisipažino, kad su Lietuva vis sunkiau susišnekėti.

"Ceitnotas (pokalbiai – red. past.) su Lietuva, kuriai atstovauja bendrovė "Leo LT", tęsiasi jau keletą mėnesių. Mūsų susitikimų beveik nebuvo", – skundėsi T.Zadroga.

PGE vadovas pabrėžė, kad Lietuva per ilgai delsia su naujos atominės elektrinės projektu, ir net jeigu derybos pajudės iš mirties taško, lenkai naujos elektrinės Lietuvoje jau nebelaikys prioritetu. "Net jeigu dar šiemet pavyktų parengti "Ignalinos 2" projektą, energiją iš ten galėtume gauti tik maždaug 2018 m. – likus vos dvejiems metams, kai bus paleista pirmoji Lenkijos atominė elektrinė. Mums būtent šis projektas svarbiausias, į jį ir susitelksime", – sakė T.Zadroga.

Vis dėlto lenkai dar nesako griežto "ne" dalyvauti Lietuvos atominės elektrinės projekte. "Jeigu Lietuvos valdžia vis dėlto nuspręstų statyti "Ignaliną 2", PGE dar yra suinteresuota dalyvauti šioje investicijoje", – teigė Lenkijos energetikos bendrovės vadovas.

Tokias lenkų kalbas neabejotinai pakurstė ir vieši Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai, kai šalies vadovė išsakė abejones dėl naujos atominės elektrinės reikalingumo Lietuvai.

Žada proveržį

Energetikos viceministras Romas Švedas dienraščiui teigė nenorintis leistis į diskusijas dėl vienos ar kitos šalies pareiškimų. Pasak jo, tai tik pablogintų padėtį. Tačiau jis teigė, neva jau rudenį lenkams ir dėl dalyvavimo projekte taip pat abejojantiems latviams bus pateiktos konstruktyvios žinios.

"Prieš pradedant derybas reikia atlikti namų darbus, – aiškino R.Švedas. – Kol buvo įsteigta Energetikos ministerija, procesas buvo vilkinimas. Dabar konsultantai atrinkti, jie pradėjo darbą, aktyviai dirba ir ministerija. Mes neatostogaujame ir konsultantams neleidžiame eiti jokių atostogų. Rugsėjo mėnesį turime turėti pirminį verslo modelio variantą."

Šalims kaimynėms rugsėjį esą bus pateikti elektrinės maksimalios ir optimalios galios skaičiavimai, akcijų pasiskirstymo modeliai, kainos skaičiavimai. "Už bet kiek juk mums nereikia tos atominės, kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta", – pridūrė energetikos viceministras.

Pasak jo, Energetikos ministerija skuba dirbti pagal Vyriausybės sudarytą grafiką. Vėluojama kol kas minimaliai – nuo grafiko atsiliekama maždaug savaite. Vis dėlto R.Švedas teigė, esą dar viliamasi, kad nauja elektrinė darbą pradės ne 2018 m., kaip nuogąstauja lenkai, o trejais metais anksčiau.

Pastatysime ir vieni?

Beje, finansinė elektrinės statybų pusė atrodo vis labiau miglota. "O kiek gali dabar įnešti valstybės, patekusios į gilią ekonominę krizę? Padėtis iš esmės pasikeitė nuo tada, kai atsirado pirminė idėja. Tuomet visų šalių apetitas buvo labai didelis, o dabar sunkmetis tą apetitą gerokai apmažino. Visų partnerių dalyvavimas, nors ir maža dalimi, būtų iš esmės svarbus", – aiškino R.Švedas.

Viceministras teigė nenorintis vertinti, kaip Lietuva išsivers, jeigu Lenkija ir Latvija, galbūt ir Estija, pasitrauks iš projekto. "Lietuva viena, kaip šalis, pati pastatyti (elektrinės – red. past.) fiziškai nesugebės. Dėl to mums reikia strateginio partnerio", – sakė R.Švedas.

Anot jo, ministerija šiuo metu atlieka įvairius skaičiavimus sukdama galvą, kaip verstis per visuotinį pinigų badą. Viceministras užsiminė, kad tarp nagrinėjamų variantų yra ir galimybė elektrinę statyti turint mažiau partnerių. "Yra keletas finansinių schemų variantų. Juos nagrinėjame, bet nenorėčiau jų dabar įvardyti, nes jūs pradėsite komentuoti, kritikuoti. Kai turėsime du alternatyvius variantus, juos pateiksime viešai", – pažadėjo R.Švedas.

Vis dėlto, blogiausiu atveju, Lietuva esą galėtų elektrinę pastatyti ir viena. "Be jokios abejonės, projektą gali įgyvendinti ir viena šalis", – užtikrino pašnekovas.

Kiek kainuoja megavatas?

Lenkai jau preliminariai prognozuoja, kiek kainuos dvi numatomos pastatyti atominės elektrinės. T.Zadrogos teigimu, 3 mln. eurų vienam megavatui galios – visiškai reali kaina. Bendrovės "Polska Grupa Energetyczna" vadovas taip pat pridūrė, kad tokia kaina bus pakankama, jeigu elektrinių statyba bus vykdoma nevėluojant.

Naujos Lietuvos atominės elektrinės, žinoma, jeigu ji apskritai bus pastatyta, kaina gali būti iki 33 proc. didesnė. Bent jau tokius skaičiavimus pateikia privatus "Leo LT" akcininkas "NDX energija". "Maximos" savininkų bendrovės skaičiavimu, megavato kaina gali siekti iki 4 mln. eurų.