Šiemet Lietuvoje planuojama baigti kurti nepertraukiamai veikiantį seisminių stočių tinklą.

Šis tinklas padės kaupti duomenis apie šalies siesmines sąlygas, pranešė Aplinkos ministerija.

Anot jos, nuolatiniai seisminio aktyvumo stebėjimai leidžia nustatyti padidinto seisminio pavojingumo tektonines struktūras bei zonas, jų seisminį potencialą ir aktyvumą.

Tuo remiantis baigiamas sudaryti šalies teritorijos seisminio pavojingumo žemėlapis, kuriame bus nurodytos seisminiu požiūriu pavojingiausios zonos.

Lietuvoje seisminiai stebėjimai pradėti 1970 metais, kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis. 1999 metais jos veikla nutraukta.

Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys. Dabar baigiamos įrengti seisminės stotys Paberžėje, Kėdainių rajone, ir Žemaitijos nacionaliniame parke.

Aplinkos ministerija teigia, kad nors seisminiu požiūriu Lietuva yra gana saugi, didžiulių nelaimių sukėlę pastarieji žemės drebėjimai Japonijoje neleidžia būti pernelyg tikriems, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės žemės plutos tektoniniai lūžiai.

Ligi šiol žemės drebėjimų Lietuvoje nebuvo užfiksuota. Tačiau, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno teigimu, Baltijos jūros regione ir gretimoje Baltarusijoje nuo 1616 metų jų būta apie 40. Tų drebėjimų intensyvumas epicentruose siekė 5-7 balus.

2004 metų rugsėjį kaimyninėje Kaliningrado srityje įvykę žemės drebėjimai parodė, kad ir Lietuvoje, kur žemės gelmių sandara labai panaši, gali vykti tokie drebėjimai.