Skambant himnui ir aidint patrankos salvėms S.Daukanto aikštėje Vilniuje iškilmingai pradėtas Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio minėjimas. Sveikinimo žodžius lietuviams tarė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir aukšti svečiai iš užsienio.

„Sveika, ateinančio amžiaus Lietuva!”

„Po pirmojo paminėjimo Lietuva, deja, keliems šimtmečiams išnyko iš civilizuoto pasaulio ir liko už krikščioniškų misijų horizonto. Šis išnykimas ir vėliau įvykęs sugrįžimas - tai visos mūsų istorijos atspindis, - pirmadienio vidurdienį iškilmingai pakėlus valstybinę ir istorinę Lietuvos vėliavas kalbėjo šalies vadovas V.Adamkus. - Ne kartą atrodė, kad Lietuva ir lietuviai išnyks visiems laikams. Tačiau pasiekus kritinę ribą tautos dvasia sutelkdavo žmones, suteikdavo drąsos ir pakeldavo dar vienai kovai už laisvę.“

Prezidentas nulenkė galvą visiems visais laikais gynusiems ir ginantiems Lietuvą, kūrusiems ir kuriantiems jos dabartį ir ateitį.

„Nuoširdžiai sveikinu kiekvieną mūsų krašto žmogų ir brangius svečius, atvykusius drauge atverti antro tūkstantmečio duris. Sveika, ateinančio amžiaus Lietuva!“, - kalbą baigė V.Adamkus.

„Viešpats telaimina Lietuvą“

Sveikinimo žodį tarė ir Islandijos, pirmosios atkurtą Lietuvos nepriklausomybę pripažinusios šalies, prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas.

„Mes galime didžiuotis mūsų bendra istorija ir bendru istoriniu palikimu. Bet labiausiai džiaugiamės tuo, kad dabar esame nusiteikę kartu kurti ateitį - taikos, pažangos ir demokratijos ateitį“, - kalbėjo garbus svečias.

Popiežiaus Benedikto XVI sveikinimą Lietuvos tautai perdavė į Vilnių atvykęs pontifiko legatas, kardinolų kolegijos dekanas, kardinolas Angelo Sodano.

„Jo Šventenybė popiežius Benediktas XVI gerai pažįsta lietuvių tautos istoriją ir visuomet yra su jumis tiek skausmingomis, tiek džiugiomis akimirkomis, - sakė kardinolas. - Linkiu, kad jūsų tauta prisidėtų prie Naujosios Europos ir krikščionybės vystymosi mūsų kontinente. Viešpats telaimina Lietuva!“

Svečiuose - būrys aukštų svečių

Iškilmingai sutikti Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus į Vilnių atvyko daug aukštų svečių iš užsienio. Kadenciją baigiantis prezidentas V.Adamkus ir ponia Alma Adamkienė Prezidento rūmuose priešpiet pasitiko Danijos karalienę Margrethe II, Norvegijos karalių Haraldą V, Švedijos karalių Carlą XVI Gustafą su karaliene Silvia.

Iškilmingai taip pat sutikti Islandijos prezidentas O.R.Grimssonas, Latvijos vadovas Valdis Zatleras, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Suomijos vadovė Tarja Halonen, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, popiežiaus Benedikto XVI legatas, kardinolų kolegijos dekanas, kardinolas Angelo Sodano, Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas, kiti aukšti kaimyninių šalių pareigūnai.

Po pietų į Vilnių turėtų atvykti ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginiuose taip pat dalyvauja Rusijos kultūros ministras Aleksandras Avdejevas ir Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška.

Suplūdo tūkstančiai žmonių

Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo renginiai prasidėjo S.Daukanto aikštėje vyksiančia valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir Lietuvos prezidento V.Adamkaus kalba. Vėliau garbingi svečiai dalyvavo Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje surengtose Šv. Mišiose.

Po Šv. Mišių Katedros aikštėje prasidėjo atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija ir Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ dalyvių palydėtuvės. Katedros aikštėje susirinko tūkstančiai renginių dalyvių ir smalsuolių. Susirikusiuosius lydėjo pakili nuotaika, Dainų šventės dalyvių lūpose netilo dainos. Žmonės sveikino vieni kitus Tūkstantmečio ir Valstybės dienos proga.

Rūmų atidarymas – tik simbolinis

Valdovų rūmų iki šventės pabaigti nepavyko, taigi jų atidarymas buvo greičiau simbolinis, o ne anksčiau planuotos grandiozinės iškilmės. Vis dėlto tik rūmai su nepabaigtu interjeru ir išorėje netvarkingai kyšančiais elektros laidais nesugadino nuotaikos šventės dalyviams.

"Po mūsų kojomis - akmenys, menantys pirmąjį Lietuvos Karalių Mindaugą ir tuos laikus, kai Lietuva pradėjo savo ilgą ir sunkų kelią visaverčio europietiško gyvenimo link. Būtent Karaliaus Mindaugo Lietuva 1253-iaisiais realizavo tai, ko mūsų Tėvynei pritrūko 1009-aisiais: tapome tikra krikščioniškosios Europos dalimi. Tada buvo padėti ne tik mūsų krikščioniškųjų šventyklų, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamatai. Valstybės, su kuria Lietuva sieja stipriausius savo istorijos tarpsnius, didžiausius laimėjimus, ryškiausius suklestėjimus. Iš tų - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų - ir Karaliaus Žygimanto Augusto atstatyti Valdovų rūmai. Kaip mūsų Renesanso simbolis, kaip simbolis tvirtos ir galingos Lietuvos, kaip tik tada išgyvenusios geriausius savo laikus, kultūriškai susilyginusios su pažangiausiais Europos kraštais", - susirinkusiesiems sakė Prezidentas V.Adamkus.

Katedros aikštėje kalbėjęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis teigė, kad lenkai gali didžiuotis, jog per amžius jų istorija siejosi su lietuvių istorija.

„Ką tik prezidentas V.Adamkus paminėjo, kad ši žemė - tai daugelio tautų žemė. Tai lietuvių, taip pat - lenkų, žydų, baltarusių, karaimų ir kitų tautų žemė. Per šimtmečius šios tautos gyveno santaikoje, - tvirtino svečias vildamasis, kad ir toliau Lietuva su Lenkija bus strateginiai sąjungininkai. - Neatsitiktinai šiandien su mumis yra prezidentas V.Juščenka. Prieš kelias dienas visi kartu buvome Liubline, šiandien esame čia, tikiuosi ir ateityje toliau taip bendradarbiausime.“

Sveikindamas Lietuvą su tūkstantmečiu Ukrainos prezidentas V.Juščenka tvirtino, kad Vilniuje visuomet viešpatavo laisvės dvasia. Čia, anot jo, kilo judėjimas, sugriovęs Sovietų sąjungą.

„Ukraina myli ir gerbia tave, Lietuva. Ukraina žino, kad ši meilė ir pagarba visuomet bus abipusė“, - kalbėjo Ukrainos vadovas.

Liepos 7-22 dienomis rūmai bus atverti visuomenei. Ten patekti bus galima tik užsirašius iš anksto.