Lietuva atsisako kurti drąsios šalies įvaizdį. Tai vien šiemet padės biudžetui sutaupyti beveik 2 mln. litų.

Projektas nutraukiamas

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis paskelbė, kad ankstesnės valdžios pradėtas Lietuvos įvaizdžio kūrimo projektas ekonominio sunkmečio sąlygomis karpant biudžeto išlaidas yra nutraukiamas.

Kancleris nėra tikras, ar prie šio projekto apskritai bus kada nors grįžta. "Programa nutraukiama ir kol kas nematau priežasčių, kad prie jos būtų sugrįžta kitąmet ar vėliau, net kai krizė bus pasibaigusi", – sakė jis ir pridūrė, kad viskas priklausys dar ir nuo to, koks ateityje bus priimtas politinis sprendimas šiuo klausimu.

"Lietuvos – drąsios šalies" programos nutraukimas leis Vyriausybės kanceliarijai šiemet sutaupyti daugiau kaip 1,7 mln. litų. "Tai yra lygiai tiek, kiek buvo šiemet numatyta įvaizdžio programai. Nėra nė vieno projekto, kuris pagal šią programą būtų šiemet pradėtas, todėl nebus reikalo apmokėti kokias nors jau atsiradusias išlaidas", – teigė D.Matulionis.

Dabar ne įvaizdis rūpi

Ekonominis sunkmetis verčia Vyriausybę vėl karpyti šių metų biudžeto išlaidas. Visų institucijų pareikalauta surasti, kur galima būtų sutaupyti dar dešimtadalį visų išlaidų. Jos bus sumažintos balandį Seimui pateikus šių metų biudžeto pataisas.

"Vyriausybės kanceliarija irgi turi sutaupyti dešimt procentų asignavimų. Tai sudaro 3,5 mln. litų. Tad 1,7 mln. litų vertės projekto atsisakymas mums padės sutaupyti pusę reikalaujamos sumos, – tvirtino Vyriausybės kancleris ir pridūrė: – Ne įvaizdis dabar svarbiausia, reikia iš tikrųjų pinigus taupyti. Ne tokioms programoms dabar turi būti skiriami pinigai. Tuo metu, kai buvo pinigų, galbūt ir buvo logiška turėti tokią įvaizdžio programą, bet dabar paprasčiausiai neberacionalu."

"Lietuvos – drąsios šalies" įvaizdžio programa pradėta prieš metus tuometės Vyriausybės, vadovaujamos socialdemokrato Gedimino Kirkilo, iniciatyva. Šią programą buvo pavesta įgyvendinti Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamentui.

Atsisakius įgyvendinti įvaizdžio programą gali būti pamažinta šio departamento darbuotojų. Tai irgi leis sutaupyti kanceliarijai tam tikrą kiekį lėšų.

Ženklodaros guru dirbs

D.Matulionis dar laukia audito rezultatų dėl prieš du mėnesius išleistos prabangios poligrafinės kokybės, 100 puslapių apimties nesiekiančios, siuvinėtais viršeliais knygelės "Lietuvos įvaizdžio knyga. Praktinis vadovas".

Pagal įvaizdžio programą išleistos knygelės, kuri turėtų būti platinama tik valstybės institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat viešiesiems asmenims, tiražas – vos 100 egzempliorių. Kiekvienos išleistos knygelės kaina – 700 litų.

Vyriausybės kancleris nustebo dėl tokios kainos ir paprašė kanceliarijos vidaus auditorių patikrinti, ar ji pagrįsta. Auditorių išvados tikimasi kovo pabaigoje.

Šios knygelės rengimu esą domėjosi ir pasaulinis ženklodaros autoritetas Wally Olinsas bei jo komanda "Saffron Brand Consultants". Jis pernai rudenį pasamdytas Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) padėti kurti Lietuvos ekonominio įvaizdžio 2009–2014 m. strategiją, Ekonominio įvaizdžio 2009–2011 m. strategijos komunikacijos priemonių detalųjį planą ir komunikacijos gaires 2012–2014 m.

Už šių darbų atlikimą W.Ollinsui LEPA sumokės pusės milijono litų atlygį.

LEPA neketina nutraukti ekonominio įvaizdžio programų rengimo. "W.Ollinso darbas jau artėja prie pabaigos, kovo pabaigoje mus turėtų pasiekti jo parengtos strategijos ir planai, todėl nėra reikalo ir būtinybės dabar nutraukti šį kontraktą", – sakė LEPA Lietuvos ekonominio įvaizdžio departamento direktorė Violeta Makauskienė.

Pasak jos, nutraukus sutartį W.Ollisui vis tiek reikėtų sumokėti honorarą, dėl kurio susitarta dar praėjusių metų viduryje.

LEPA yra viešoji įstaiga, kurios steigėjas – Ūkio ministerija. Todėl ši agentūra užsidirba įgyvendindama savo projektus, gauna asignavimų iš ministerijos biudžeto.