Branduolinės avarijos grėsmė

Apie smūgį nereikia spręsti pagal ūgį – tai įrodo dozometras. Branduolinės avarijos nelaimės atveju tokiais prietaisais bus aprūpinta policija, ugniagesiai, medikai. Kuklus, bet naudingas įrankis skirtas radiacijai fiksuoti, apšvietos kiekiui nustatyti. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip Radiacinės saugos centras ruošiasi scenarijui, kuris aktualus 20 km nuo Lietuvos sienos alsuojant Astravo atominei elektrinei.

„Daugiau ar mažiau, mes visą laiką esame pasiruošę ir žinome, kokios pasekmės prognozuojamai galėtų būti“, – sakė Ekspertizės ir apšvitos centro Stebėsenos skyriaus direktorius Julius Žiliukas.

Net jeigu Baltarusija nepraneštų apie įvykusią nelaimę, Lietuvoje tai nepastebėta neliktų. Prie sienos padidintas oro stočių skaičius, radiacinė situacija stebima 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę. Apšvita laboratorijoje tikrinama ir tiriant pokyčius chromosomose – toks prietaisais padėtų greičiau nustatyti spinduliuotės padarytą žalą.

„Bet koks pakitimas iš karto yra užfiksuojamas per keletą sekundžių. Mūsų ekspertai į savo mobilius telefonus gauna atitinkamus aliarmus, iš karto jungiasi prie sistemos ir gali pasižiūrėti, kas nutiko“, – aiškino J. Žiliukas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pagrindinė mūsų žinutė yra tokia, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms turi būti tobulintinas.

Nelaimėms nepasiruošę

Vis dėlto nelaimėms pasiruošusi tikrai ne visa Lietuva. Tą konstatavo valstybės kontrolės atliktas auditas.

„Pagrindinė mūsų žinutė yra tokia, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms turi būti tobulintinas. Mūsų nustatyti trūkumai tai įrodo“, – teigė audito grupės vadovė Lina Nalivaikienė.

Nustatyta, kad ne visos šalies savivaldybės ir net atsakingos institucijos tinkamai pasirengusios didelės rizikos pavojams. Trūksta aiškumo apie pasiruošimą, veiksmų plano, bendradarbiavimo. Kritikos pažerta ir Vyriausybės suburtai Ekstremalių situacijų komisijai. Ekstremalių situacijų plane nesuplanuoti valdymo veiksmai, neįtrauktos tokios rizikos, kaip kibernetinės atakos, masiniai neramumai, teroristiniai išpuoliai, pavojus valstybės saugumui.

„Nustatėme, kad teikiami nekonkretūs, abstraktūs siūlymai, nenurodomos konkrečios institucijos, kam tie siūlymai yra skirti, nevykdoma stebėsena, kaip tie siūlymai įgyvendinami“, – vardijo L. Nalivaikienė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Vidaus reikalų ministerija neprieštarauja, kad taisytinų dalykų tikrai yra.

„Manyčiau, kad visada galima kalbėti ir apie geresnį pasiruošimą, bet tai susiję su įdirbiu, kas padaryta prieš tai“, – pripažino vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Tad ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamą Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją planuojama keisti.

„Mes galvojame, ar išvis Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija ateity išliks. Kol kas teisės aktų projektuose tai neįtvirtinta, galbūt per anksti kalbėti, bet tokių minčių yra“, – komentavo V. Dmitrijevas.

Kas dabar duos pinigų Nojaus arkos statybai, jei iš principo nežinia, ar tas potvynis bus?

Siūloma steigti naują vienetą – Krizių valdymo centrą, prie kurio veiklos prisidėtų ekspertų suburta komanda. Projektas Seimus bus įteiktas pavasario sesijoje.

Laukia pavojaus?

Taigi šiuo metu Lietuva vadovaujasi 2012 m. parengtu ekstremalių situacijų planų, kuriame, pavyzdžiui, nėra numatyta, kaip reikėtų elgtis, jei ekstremali situacija perauga į krizę.

„Mes nežinome, kas yra krizė. Jei tariant trumpai, mes žinome, kas yra valstybės lygio ekstremali situacija, mes žinome jos skelbimo procedūras, žinome, kaip ir kokius duomenis, vertinimus mes turime atlikti, kad tai patvirtintume. O dėl krizės tiesiog negalime komentuoti, kas tai yra. Greičiausiai tai galėtų komentuoti patys Vyriausybės kanceliarijos atstovai“, – šnekėjo Civilinės saugos skyriaus viršininkas Edgaras Geda.

Pastabų dėl ne itin veiksmingo pasiruošimo sulaukęs Priešgaisrinės apsaugos departamentas (PAGD) atkirto: trūksta civilinės apsaugos lyderės. Neretai institucijos kratosi atsakomybės.

„Tie klausimai spręstųsi tik turint didesnį aprūpinimą ir skiriant realaus didesnio dėmesio iš aukščiausio politinio lygmens“, – tikino E. Geda.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Anot departamento, kitos Europos šalys nelaimei ruošiasi iš anksto. Lietuvoje laukiama pavojaus.

„Kas dabar duos pinigų Nojaus arkos statybai, jei iš principo nežinia, ar tas potvynis bus“, – rėžė E. Geda.

Išbandymų šaliai taptų ir kibernetinės atakos. Statistiškai kibernetinių incidentų Lietuvoje per dieną fiksuojama dešimtis. Anot eksperto Mariaus Pareščiaus, pakoreguoti kibernetinio saugumo įstatymai, padidintas biudžetas situaciją pagerino, bet spragų yra. Pavyzdžiui, mokymai žmonėms.

„Kai kurie lietuviai gyrėsi, kad mes esame trečia labiausiai apsisaugojusi šalis pagal tam tikras pačių susigalvotas statistikas. Ne, mes kol kas nesame trečia, bet manau, kad į penkiasdešimtuką jau papuolame“, – teigė M. Pareščius.

PAGD pasirengimą tobulinti planuoja birželį, vykdydamas valstybinio lygmens pratybas. Jų tikslas – įvertinti, kaip žmonės bus perspėti ir evakuoti grėsmės akivaizdoje.