Lietuvos valstybė sutinka per dešimt metų sumokėti 113 mln. litų kompensaciją už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro maždaug trečdalį dabartinės jo vertės.
Tai numatoma Teisingumo ministerijos parengtame specialiame Kompensacijos už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projekte.
Neseniai baigtame rengti dokumente teigiama, kad kompensacija turėtų būti pradėta mokėti 2011 m. sausio 1 d. ir baigta 2021 m. kovo 1 d. "Kompensacija išmokama kasmet dalimis, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes", – rašoma projekte.
Numatyta, kad pinigai būtų pervedami Vyriausybės paskirtam fondui.
Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad jų siūlomas kompensacijos dydis – 113 mln. litų – sudaro trečdalį viso žydų bendruomenėms priklausiusio ir išlikusio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės dydžio. Turto vertė apskaičiuota remiantis Archyvų departamento pateikta archyvine informacija ir Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis.
Nustatyta, kad kompensacija priklauso už 136 objektus, kurių bendra vertė siekia 376,98 mln. litų.
Lietuva sutinka atlyginti už išlikusį nacionalizuotą ar kitaip nusavintą žydų bendruomenių turtą, kuris naudotas religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams, išskyrus žemę. Iki šiol Lietuva žydų religinėms bendruomenėms yra grąžinusi tik maldos namus.
Šį projektą Teisingumo ministerija pateikė derinti suinteresuotoms valstybės institucijoms ir trims žydų bendruomenėms.
Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius BNS sakė, kad jų organizacija jau pradėjo nagrinėti projektą, bet savo išvadų dar nėra pateikusi. Jis pabrėžė, kad žydų bendruomenė stengsis užtikrinti, jog restitucija būtų skaidri.
S.Gurevičius vylėsi, kad kompensacijos mokėjimas nesukels papildomos įtampos visuomenėje.
Naujausi komentarai