„Lietuvos atvirų duomenų politikos plėtros ir jos įgyvendinimo atotrūkis nuo kitų EBPO valstybių yra ryškus – Lietuva atsiduria paskutinėse pozicijose vertinant bendrą atvirų duomenų politikos pažangą bei jos atskirus komponentus – atvirų duomenų prieinamumą bei vyriausybės paramą skatinant šių duomenų panaudojimą“, – teigiama STT parengtoje apžvalgoje.

Kaip praneša STT, EBPO Atvirų, naudingų ir pakartotinai panaudojamų duomenų indekse Lietuva 2019 metais įvertinta kaip mažiausiai duomenų atvėrime pažengusi EBPO valstybė, esanti 32-oje vietoje.

Nors kitos Baltijos valstybės taip pat atsilieka nuo vidurkio, bet vis viena yra gerokai aukščiau nei Lietuva: Latvija yra 21-oje, o Estija – 24-oje vietoje.

Tyrime vertinami trys skirtingi rodikliai. Pagal duomenų prieinamumą Lietuvoje, lyginant 2017 ir 2019 metus, šis rodiklis sumažėjo nuo 0,44 iki 0,31 ir pagal jį mūsų šalis užima paskutiniąją vietą tarp EBPO valstybių.

„Formalių dokumentų parengimas ne visuomet užtikrina pačių strategijų įgyvendinimą. Tas pasakytina ir apie Lietuvos atvejį – formali duomenų atvėrimo politika tyrime yra įvertinta kaip reikšmingai stipresnė nei realus šios politikos įgyvendinimas bei suinteresuotų visuomenės grupių įtraukimas į šį procesą“, – pastebi STT.

Pagal duomenų pasiekiamumą Lietuva atrodo geriau ir užima 28-ąją vietą, joje šis rodiklis nuo 2017 metų išaugo nuo 0,53 iki 0,59 balo iš vieno.

Visgi pastebima, jog itin žemai vertinamos Lietuvos Vyriausybės pastangos įtraukiant suinteresuotas visuomenės grupes, užtikrinant duomenų kokybę ir išsamumą, probleminiu išlieka praktinis formalios atvirų duomenų politikos įgyvendinimas ir jų pateikimas tinkamu formatu.

Pagal trečiąjį rodiklį, vyriausybės paramą skatinant pakartotinį duomenų panaudojimą, Lietuva taip pat užima paskutiniąją vietą, nors šis rodiklis šalyje ir išaugo: nuo nulio iki 0,16 balo.

„Vyriausybės proaktyvumas šioje srityje vertinamas žemai, o atvirų duomenų poveikio stebėsena Lietuvoje iš viso nėra vykdoma“, – teigiama apžvalgoje.

Pasak STT, į atvirų duomenų politikos įgyvendinimo problemas Lietuvoje dėmesį atkreipia ne tik EBPO, bet ir Europos Komisija, kurios ataskaitoje mūsų šaliai šiemet minima, jog Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas atvirų duomenų potencialas, o Komisijos inicijuotame tyrime „Atvirų duomenų branda“ Lietuva įvertinta 24 vietoje tarp 28 vertintų valstybių.

Skirtingų organizacijų tyrimai, STT teigimu, atkreipia dėmesį į atveriamų duomenų kokybę ir tai, jog jie dažnai pateikiami netinkamu formatu, pavyzdžiui, kaip .pdf ar .docx dokumentai, sudarantys ribotas jų pakartotinio panaudojimo galimybes.

„Lietuva buvo įvardinta kaip viena iš nedaugelio valstybių, kurios vis dar atveria duomenis tokiais formatais, kurie neskatina jų panaudojimo, yra neskaitmenizuoti“, – teigia STT.

STT Lietuvos Vyriausybės kanceliarijai pateiktoje apžvalgoje teigiama, jog EBPO ragina šalis kuo daugiau viešojo sektoriaus duomenų padaryti prieinamus visuomenei ir verslui, nes tai skatina visuomenės įtraukimą, gerina Vyriausybės darbą bei mažina korupcines rizikas, nes suteikia žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei galimybę stebėti galimus pažeidimus.

„Ypatingai problemiška sritis Lietuvoje – įvairių visuomenės grupių įtraukimas ir įsiklausymas į jų poreikius atvirų duomenų politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose“, – pabrėžia tarnyba.

Atsižvelgusi į šią informaciją, STT siūlo Vyriausybei formuoti duomenų viešinimo strategiją ir tikslingai viešinti svarbiausius duomenis, o juos viešinant aktyviai įtraukti suinteresuotas visuomenės grupes.

Taip pat siūloma duomenis atverti struktūrizuotų duomenų forma ir atvirais formatais.

STT siūlo ir užtikrinti sėkmingą Lietuvos atvirų duomenų portalo sukūrimo projekto įgyvendinimą aktyviai įtraukiant suinteresuotas grupes.

„Transparency International“: duomenų atvėrimas Lietuvoje vyksta itin lėtai

Paskelbus, jog Lietuva pagal duomenų atvėrimą yra paskutinė tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, skaidrumo siekiančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas teigia, jog tokios išvados nestebina, nes pokyčiai šioje srityje vyksta itin lėtai.

„Tai, kad šio tyrimo rezultatai rodo, jog velkamės iš paskos, palyginus su kitomis EBPO valstybėmis, nėra staigmena. Apie būtinybę atverti daugiau duomenų kalbame jau daug metų, deja, tai vyksta itin lėtai“, – BNS sakė S. Muravjovas.

„Sakyčiau, kad galbūt tai yra iš dalies įpročio reikalas, galbūt žmonės dar nebuvo pasiryžę padaryti to paskutinio žingsnio tikrojo skaidrumo link“, – apie šios situacijos priežastis svarstė S. Muravjovas.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas pasigenda ir aktyvesnio Lietuvos vadovų dėmesio šiam klausimui bei aiškiai išsakytos pozicijos, jog Lietuva kelia sau tikslą duomenis atverti.

„Norėčiau dar ryškesnės pozicijos ir didesnio postūmio, kai kalbame apie atvirus duomenis, iš mūsų valstybės lyderių. Man regis, šiuo atveju yra itin svarbi ir Vyriausybės pozicija, Registrų centro pozicija ir aš labai norėčiau kad kaip tik šių institucijų atstovai kviestų mus su jumis diskutuoti tuo atveju, jeigu yra kažkokių iššūkių su duomenų atvėrimu“, – kalbėjo S. Muravjovas.

Pasak jo, valstybė galėtų užsibrėžti bent jau svarbiausius duomenis atverti dar šiais metais, pradedant nuo informacijos apie galutinius naudos gavėjus, įmonių akcininkus ir savininkus, tobulinti informacijos apie viešuosius pirkimus pateikimą.

„Matau tendenciją, jog dažnai yra siekiama atverti vadinamuosius mažareikšmius duomenis. Aš siūlyčiau imtis atverti svarbesnius duomenis: pradėti nuo duomenų apie galutinius naudos gavėjus – juos valdo Registrų centras. Taip pat ilgainiui svarstyti apie tai, kad visi viešųjų pirkimų duomenys irgi turi būti pateikiami atvirų duomenų formatu“, – sakė jis.

Pasak S. Muravjovo, nors Viešųjų pirkimų tarnyba stengiasi vis daugiau duomenų atverti ir, drauge su Seimu, galėtų būti laikoma geruoju pavyzdžiu, viešųjų pirkimų duomenys galėtų būti pateikiami dar patogiau ir operatyviau.

Kita problema, jo teigimu, vadinamas apgaulingas atvirumas, kai duomenys formaliai yra pateikiami, tačiau tai padaroma nepatogiu formatu, neleidžiančiu jų apdoroti ir lyginti arba reikalaujančių tam itin didelių pastangų.

Taip pat, jo teigimu, svarbu suprasti, jog atvirų duomenų nebuvimas didina biurokratizmo naštą, apsunkina įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą, todėl į jį reikėtų žiūrėti kaip į prasmingą investiciją, iš pradžių reikalaujančią daugiau sąnaudų, bet duodančią svarbių rezultatų vėliau.