Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) naujausio tyrimo duomenys rodo, kad šiemet bendras lyčių lygybės indeksas ES siekia 63,4 iš 100 balų, o Lietuva surinko 60,9 balo.

„Lietuvos rezultatas rodo pažangą, tačiau nepakankamai greitą, kad pasivytume Europos vidurkį. Indeksas atskleidžia, kad esame vieni iš pirmaujančiųjų dalyvavimo darbo rinkoje srityje – pagal „pilnu etatu“ dirbančių moterų ir vyrų skaičius užimame antrą vietą ES“, – antradienį išplatintame pranešime cituojama lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

„Tačiau tuo pat metu matome, kad išlieka ryškūs moterų ir vyrų pajamų skirtumai, moterims vis dar tenka didesnė buities ir rūpybos artimaisiais našta. Akivaizdu, kad progresas nėra nuoseklus ir ne visose srityse pasireiškia vienodai“, – pridūrė B. Sabatauskaitė.

Lietuva geriausius rezultatus pasiekė pinigų srityje – įvertinta 81,9 balo ir užima 6-ąją vietą ES. Indekso autorių teigimu, šį aukštą įvertinimą lemia gyventojų ekonominė situacija ir sąlyginai mažas pensijų atotrūkis. Nors moterų pensijos Lietuvoje yra 12 proc. mažesnės nei vyrų, šiuo metu tai vienas mažiausių skirtumų Europoje.

Visgi sveikatos sritis Lietuvoje išlieka viena silpniausių – 24 vieta. Moterys Lietuvoje savo sveikatą gerai vertina mažiausiai visoje ES – 45 proc. Teigiamai savo sveikatą vertinančių vyrų – 55 proc.

„Nors moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai, jų sveikata senatvėje yra blogesnė. Indeksas rodo, kad tik 37 proc. 65 metų sulaukusių moterų Lietuvoje gali tikėtis vyresniame amžiuje gyventi be didelių ar vidutinių sveikatos problemų, o vyrų rodiklis yra beveik dešimtadaliu didesnis. Tai reiškia, kad moterys sendamos dažniau patiria su sveikata susijusių apribojimų“, – pastebi B. Sabatauskaitė.

EIGE pabrėžia ir vieną didžiausių Lietuvos skirtumų ES – moterų ir vyrų išsilavinimo atotrūkį. Aukšto lygio išsilavinimą yra įgiję 71 proc. moterų ir 53 proc. vyrų 30–34 metų grupėje.

Indekso autorių teigimu, pastarąjį dešimtmetį Lietuva stipriai nepasistūmėjo profesinės segregacijos srityje – profesijų pasirinkimai dažnai nulemti lyčių stereotipų. 4 iš 5 žmonių, įgijusių pedagogikos, humanitarines, meno ir socialines specialybes, yra moterys. Savo ruožtu 2 iš 3 įgijusiųjų matematikos, inžinerijos, technologijų, kitų tiksliųjų mokslų specialybes yra vyrai.

Aukščiausiose Lyčių lygybės indekso vietose – Švedija, Prancūzija, Danija ir Ispanija, žemiausiose šiemet – Latvija, Čekija, Vengrija ir Kipras.

Lyčių lygybės indeksas matuoja ES valstybių lyčių lygybės pažangą šešiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos. Darbo srityje vertinamas moterų ir vyrų užimtumas bei pasiskirstymas į „moteriškas“ ir „vyriškas“ profesijas darbo rinkoje. Pinigų srityje atsižvelgiama į tai, kaip finansiniai resursai (uždarbis, pajamos) pasiskirsto tarp lyčių bei kokioje ekonominėje padėtyje gyvena moterys ir vyrai.