Anot prezidento Gitano Nausėdos dekreto, dalyvauti NATO tarptautinėse operacijose kitąmet gali būti siunčiama iki 440, 2024 metais – iki 541 Lietuvos kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo.

Šiuo metu galiojančiame Seimo nutarime numatyti šimtu mažesni skaičiai.

Taip pat siūloma iki 160 padidinti karių ir civilių skaičių, priskirtų Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykstančiose NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose. Dabar šis skaičius yra 142.

Galutinį sprendimą dėl šių skaičių priims Seimas.

Planuojama, kad 2023 metais NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirta specialiųjų operacijų užduoties grupė, pėstininkų kuopa, štabo karininkai specialiųjų pajėgų komponento ir daugianacionalinės brigados vadavietėse bei Jungtinėje logistikos paramos grupėje, žvalgybos būrys ir valdymo grupė, priešakinė taktinė kuro įpylimo grupė, judėjimo kontrolės komanda, vandens valymo vienetas, karo medicinos specialistai ir nacionalinės paramos elementas, Iš viso iki 301 kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo.

2024 metais planuojama, kad NATO greitojo reagavimo pajėgose budės išminavimo laivas, specialiųjų operacijų užduoties grupė, pėstininkų kuopa, štabo karininkai specialiųjų pajėgų komponento ir daugianacionalinės brigados vadavietėse bei Jungtinėje logistikos paramos grupėje, žvalgybos būrys ir valdymo grupė, priešakinė taktinė kuro įpylimo grupė, judėjimo kontrolės komanda, vandens valymo vienetas, karo medicinos specialistai ir nacionalinės paramos elementas. Iš viso bus iki 402 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Anot aiškinamojo rašto, NATO ir ES karinėse vadavietėse 2023–2024 metais tarnybą atliks iš viso iki 139 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Šiuos skaičius Seimas tvirtina kas dvejus metus prezidento teikimu.