Kitą savaitę Europos Komisija turi pristatyti ES biudžeto projektą 2014–2020 metams.

Pirmą sykį savo poziciją dėl daugiamečio biudžeto pareiškęs Europos Parlamentas siūlo didinti biudžetą apie 5–6 proc., o ne įšaldyti jį 2013-ųjų lygyje, kaip siekia kai kurios ES senbuvės. Lietuva norėtų, kad mūsų ūkininkai gautų vienodas išmokas su senųjų šalių žemdirbiais, taip pat išlaikyti dabartinį finansavimą iš Sanglaudos fondo, praneša LTV „Šiandien“.

Kokį daugiamečio biudžeto projektą Europos Komisija pateiks kitą savaitę, laukia ir šalys narės, ir Briuselio institucijų valdininkai.

Dabar iš kasmečio 133 milijardų eurų ES biudžeto daugiausia atseikėjama sanglaudos politikai įgyvendinti, remiant skurdesnes šalis, ir žemės ūkio išmokoms.  

Stodama į ES, Lietuva už pasėlius, pievas, gyvulius išsiderėjo tik ketvirtadalį tiesioginių išmokų, kurias tuomet gavo senbuvių šalių ūkininkai. Jos po truputį didėjo, tačiau ir dabar yra mažesnės nei ES vidurkis.

„Šiandien girdim komisarų pasakymus, kad išmokos turi būti teisingos, tik tas teisingumas skirtingai suprantamas. Mes suprantame, kad teisingos išmokos turi būti vienodos visoms šalims. Senosios šalys supranta kiek kitaip – kad jų ūkininkams jos nemažėtų“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Lietuva siekia, kad, kaip buvo numatyta stojimo sutartyje, po 2013-ųjų išmokos būtų suvienodintos.

„Principas – suvienodinti. Turėsime derėtis ir dėl metodologijos, kaip nustatomos išmokos, bet tikimės, kad bus galimybės turėti sąžiningesnias sąlygas nei yra dabar“, – teigia Raimundas Karoblis, Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius.

Iki šiol Lietuva, kaip ir kitos skurdesnės šalys, daugiausiai paramos gauna iš Sanglaudos fondo ir Žemės ūkio programos. Pinigai naudojami aplinkosaugos, transporto ir regionų plėtros projektams finansuoti.

Tačiau daugiau mokančios šalys siekia ir daugiau susigrąžinti iš šio fondo bei siūlo daugiau pinigų skirti mokslui ir tyrimams, mažiau infrastruktūrai, taip pat šalims nurodyti prioritetus, ką finansuoti. Dvylika naujųjų Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuva, pasirašė laišką, palaikantį dabartinę sanglaudos politiką.

„Norėtume, kad išlaikytų piniginį balansą tarp naujųjų ir senesniųjų šalių, kad lėšos, skirtos pasivyti senąsias šalis, nemažėtų“, – sako R. Karoblis.

Manoma, kad dėl didesnio ekonomikos augimo tempo nei senosiose šalyse ir sumažėjus gyventojų, Lietuvos BVP ir kiti ekonominiai rodikliai bus geresni nei dabar. Todėl po 2013-ųjų ES parama gali būti mažesnė.