Teisingumo ministerija trečiadienį pranešė, kad įstatymo pataisos baigiamos rengti. Pagal jas, nuteistasis po 25 metų galės prašyti teismo peržiūrėti bausmę, BNS sakė ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Teismas galės, bet neprivalės nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

„Teismas kiekvieną atvejį vertins pagal aiškius ir griežtus kriterijus, padedančius nustatyti, ar nuteistasis nebekelia pavojaus visuomenės saugumui. Teismo posėdžiuose galės dalyvauti ir nukentėjusiais pripažinti asmenys, priimtą sprendimą jie galės apskųsti aukštesnės instancijos teismui“, - rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Šį klausimą teisingumo ministrė Milda Vainiutė aptarė su Lietuvoje viešinčiais Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas šiemet gegužę paskelbė, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Strasbūro teisėjai pažymėjo, kad nors pavojų keliantys asmenys gali būti nuolat kalinami, tačiau netgi įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“.

„Kad ir kokios ilgos ir pelnytos būtų jų kalinimo bausmės, jie tebeturi teisę tikėtis, kad kada nors galėtų išpirkti kaltę už savo įvykdytus nusižengimus. Tokia viltis neturėtų būti iš jų visiškai atimama. Atimti iš jų šį vilties pojūtį reikštų atimti fundamentalų jų žmoniškumo aspektą, ir šitaip pasielgti būtų žeminama“, - rašoma teismo sprendime.

Teismas nustatė, kad prezidento malonės sistema Lietuvoje faktiškai nesuteikia iki gyvos galvos įkalintam asmeniui galimybės žinoti, ką jis arba ji turėtų padaryti, kad būtų paleistas, ir kokiomis sąlygomis. Be to, Lietuvoje nėra teisminio persvarstymo sistemos, kuri visiškai arba dalinai atleistų nuo įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.

Šuo metu Lietuvoje yra apie 120 iki gyvos galvos  nuteistų kalinių, dauguma iš jų kali Lukiškėse.