Pasak TILS, tokius duomenis rodo „Transparency International“ ir „Whistleblowing International Network“ organizacijų tyrimas, kaip ES šalims sekasi perkelti direktyvą dėl pranešėjų apsaugos.

Danijoje, Lietuvoje, Maltoje, Portugalijoje, Švedijoje jau priimti pranešėjų apsaugą numatantys teisės aktai, Estijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje – vyksta jų svarstymai. Dešimt ES šalių, įskaitant kaimyninę Latviją, yra parengusios įstatymų projektus.

Kaip nurodoma TILS pranešime, likusios devynios ES valstybės narės nepadarė arba padarė itin mažą pažangą, perkeliant ES direktyvą. Šiuo metu nei vienoje ES valstybėje direktyvos dėl pranešėjų apsaugos perkėlimo procesas nėra galutinai užbaigtas. 

Viešojo bei privataus sektorių darbuotojai turi jaustis patogiai keldami sudėtingus klausimus ir atkreipdami dėmesį į problemas savo darbo vietoje.

„Džiaugiuosi dėl šiemet padarytos pažangos, siekiant užtikrinti galimybę žmonėms saugiau ir veiksmingiau pranešti apie galimas negeroves. Dabar svarbiausia – kasmet gerinti pranešėjų apsaugą bei skatinti dialogą įstaigų viduje. Viešojo bei privataus sektorių darbuotojai turi jaustis patogiai keldami sudėtingus klausimus ir atkreipdami dėmesį į problemas savo darbo vietoje“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

2019 metų spalį priimtos Europos Sąjungos direktyvos tikslas – visos Bendrijos mastu stiprinti pranešėjų apsaugos sistemą. Direktyvą į savo nacionalinę teisę ES valstybės turėjo perkelti iki šių metų gruodžio 17 dienos. Pranešėjų apsaugos įstatymas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2019 metų sausio 1 dienos. 

TILS taip pat atkreipia dėmesį, jog ketvirtadienį Seimas priėmė pataisas, kuriomis išplečiamas pažeidimų, apie kuriuos bus galima pranešti, sąrašas, sustiprinamas dėmesys pranešančio asmens ir su juo susijusių asmenų apsaugai. Pagal naujus pakeitimus, pranešimą apie galimą pažeidimą bus galima teikti ne tik įstaigos vidiniu pranešimų kanalu, bet ir tiesiogiai kompetentingai institucijai. Taip pat atsiranda galimybė kompetentingai institucijai panaikinti pranešėjo statusą.