Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų (šeši iš dešimties – 59 proc.) pritaria Katalonijos siekiui tapti nepriklausoma valstybe ir mano, kad kiekviena tauta turi teisę į nepriklausomybę. Tokiam sprendimui nepritaria ir mano, kad Katalonijos paskelbta nepriklausomybė yra neteisėtas siekis, tik septintadalis (15 proc.) apklaustų šalies gyventojų. Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Daugiau už kitus Katalonijos siekiui tapti nepriklausoma valstybe pritaria jaunimas iki 30 metų (68 proc.), kaimo gyventojai (70 proc.), respondentai, baigę kolegiją ar technikumą (65 proc.), besimokantis jaunimas (67 proc.), darbininkai ir ūkininkai (64 proc.) bei bedarbiai ir namų šeimininkės (63 proc.), gyventojai, savo pažiūras apibūdinantys kaip centristines (65 proc.). 

Šiuo klausimu neturi konkrečios nuomonės dažniau vyresni nei 50 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), pensininkai, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Lietuvių tauta, ne taip seniai patyrusi Sovietų Sąjungos priespaudą, palankiai vertina Katalonijos nepriklausomybės siekį.

„Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno įsitikinimu, nieko keisto, kad lietuvių tauta, ne taip seniai patyrusi Sovietų Sąjungos priespaudą, palankiai vertina Katalonijos nepriklausomybės siekį.

„Katalonijos nepriklausomybės nepripažinimo pasaulyje situacija yra labai panaši, kokia buvo (Lietuvoje. – ELTA) nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų rugpjūčio mėnesio. Tai (nepriklausomybės nepripažinimas. – ELTA) truko apie pusantrų metų. Tuo metu Katalonijoje tai trunka jau daugiau nei dvejus metus... Ir išeities kol kas nematyti“, – Eltai teigė R. Mačiūnas, pridurdamas, kad gyventojų pritarimas Katalonijos nepriklausomybės siekiui procentiškai yra gana žymus.

Pasak sociologo, nieko keisto, kad vyresnio amžiaus žmonės neturi konkrečios nuomonės Katalonijos nepriklausomybės siekio klausimu, nes, pasak jo, neretai neturi galimybės prieiti prie platesnės informacijos šia tematika.

„Vyresnio amžiaus gyventojų grupė tiesiog neturi galimybės gauti informacijos šia tema, nes daugiau tos informacijos yra surandama internete. Iš žiniasklaidos priemonių yra tik bendras objektyvus informavimas, nepalaikoma nei viena, nei kita pusė. Vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės gauti tokios informacijos, skirtingai nuo jaunimo su aukštesnėmis pajamomis ir didesniu išsilavinimu, todėl jie žiniasklaidos pateikiamą informaciją geba geriau suvokti“, – apklausos duomenis aiškino R. Mačiūnas.

Nepaisant to, R. Mačiūnas yra įsitikinęs, kad skirtumai tarp visuomenės grupių Katalonijos klausimu nėra žymūs, ir didžioji Lietuvos gyventojų dalis palaiko šalies siekį tapti nepriklausoma.

„Nėra kažkokio didelio išsibarstymo. (...) Bet bendra tendencija yra ta, kad visos gyventojų grupės Lietuvoje be išimties daugiau palaiko negu nepalaiko Katalonijos siekio tapti nepriklausoma valstybe“, – rezultatus apibendrino sociologas.

ELTA primena, kad 2017 metų spalio 1-ąją Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono pasitraukimo iš Ispanijos sudėties. Madridas jį paskelbė neteisėtu ir atsisakė pripažinti jo rezultatus. Spalio 27-ąją Katalonijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl nepriklausomos respublikos paskelbimo. Iškart po to Ispanijos pareigūnai iškėlė bylą separatistų lyderiams. Dalis jų pabėgo iš Ispanijos, kiti buvo suimti.

Apklausa buvo vykdoma 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.