Pernai tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 13,5 mirusiojo, o mirtingumo rodiklis buvo didžiausias nuo 1950 metų.

Statistikos departamento duomenimis, 2007-aisias mirė 45,6 tūkst. žmonių, o tai 811 daugiau nei ankstesniais metais.

Didėjantį mirtingumą lemia ir trumpėjanti lietuvių gyvenimo trukmė. Pernai vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 64,9 metų, moterų – 77,2 metų. Lyginant su 2000-aisiais, vyrai gyvena beveik 2 metais, o moterys – 0,3 metų trumpiau, pranešė nacionalinis transliuotojas.

Tarp ES valstybių, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo pati trumpiausia, o lietuvės moterys ilgiau gyvena tik už bulgares, latves ir rumunes. Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, išlieka didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės. 2007 m. vyrai gyveno vidutiniškai 12,3 metų trumpiau negu moterys (2000 m. – 10,7 metų).

Pastaraisiais metais mažėja kūdikių mirtingumo rodiklis. Pernai 10 tūkst. gimusių kūdikių teko 5,9 mirtys, 2004-aisiais – 7,9. Vis dėlto šis rodiklis išlieka gerokai didesnis negu daugelyje senųjų ES valstybių narių (ES valstybių narių vidurkis – 4,7).

Daugiausiai (83 proc.) žmonių pernai mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kita).

Nuo 2000 m. mažėja savižudybių skaičius. Nors vyrų standartizuotas mirtingumo dėl savižudybių rodiklis sumažėjo pusantro karto (nuo 80,8 2000 m. iki 52,4 2007 m.), tačiau jis vis tiek išlieka didžiausias tarp ES valstybių narių (ES valstybių narių vidurkis – 16,9). Moterų savižudybių rodiklis per septynerius metus sumažėjo beveik du kartus – nuo 15,3 iki 8,3.