Naujovė atsiras nuo 2019-ųjų – kas maisto atliekas veš, kaip dažnai ir kur, kol kas neaišku. Specialistai tik sako, kad netvarkos vieta maisto likučių konteineriai neturėtų tapti.

Kasmet išmetamų maisto atliekų kiekis Lietuvoje, skaičiuojama, sudaro beveik 12 proc. bendrų atliekų. Gyventojai išmeta apie 80 tonų maisto likučių.

Lietuva įsipareigojusi Europos Sąjungai šias atliekas rūšiuoti ir atskirai surinkti. Tad šalia popieriui, plastikui ir stiklui skirtų atliekų rūšiavimo konteinerių per dvejus metus turi atsirasti vietos ir maisto likučių konteineriui.

„Europos Sąjungos šalyse tai nėra naujovė, ir kitos šalys jau pakankamai sėkmingai įgyvendina maisto atliekų atskirą surinkimą. Tai reikalauja kitokio dėmesio nei popieriaus ar stiklo išrūšiuotos atliekos, nes reikia optimaliai paskaičiuoti surinkimą, išvežimą iš gyventojų ir tuomet atiduoti tas maisto atliekas tam, kas gamina kompostą arba biodujas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Pasirūpinti maisto ir virtuvės likučių rūšiavimui skirtomis vietomis ir atliekų surinkimu turi savivaldybės. Kol kas planuojama tokiais konteineriais aprūpinti tankiai apgyvendintų miestų ir miestelių vietas. Vilniaus savivaldybės teigimu, kas ir kaip surinks ir apdoros maisto likučius sostinėje, dar neaišku.

Aplinkos ministerijos ir Vilniaus savivaldybės atstovai tikina, kad tinkamai įrengti ir prižiūrimi maisto likučių konteineriai netaps netvarkos vieta, kurioje maisto ieškos benamiai žmonės ar gyvūnai.

Esą konteinerius labiau turi prižiūrėti ir atsakingos tarnybos, ir patys gyventojai. O kuo rūšiuoti seksis geriau, tuo už atliekų tvarkymą lietuviams teks mokėti mažiau - kaip tai daro kitų šalių gyventojai.