Balandžio 1-osios duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turinčių Ukrainos piliečių šalyje buvo 74 tūkst. 199, kovo 1-ąją – 86 tūkst. 687.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS anksčiau sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje, dalis neatvyko prasitęsti leidimų, nes jau yra išvykę iš Lietuvos.

Antrojoje vietoje pagal gausą yra Baltarusijos piliečiai, leidimą gyventi Lietuvoje turi 62 tūkst. 884, tretieji – Rusijos piliečiai, leidimus turi 15 tūkst. 678.

Ketvirtoje vietoje – Uzbekistano piliečiai, 9 tūkst. 773 jų turi leidimą gyventi Lietuvoje. Metų pradžioje jų buvo kiek daugiau nei 8 tūkst., o pernai metų sausio 1-ąją leidimą gyventi Lietuvoje turėjo netoli dviejų tūkstančių.

Migracijos departamento teigimu, tokį Uzbekistano ir Vidurinės Azijos piliečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, augimą lėmė tai, kad šalies įmonės, anksčiau atsiveždavusios darbuotojus iš Ukrainos ir Baltarusijos, ėmė juos vežtis iš Vidurinės Azijos šalių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) praėjusią savaitę atkreipė dėmesį į didėjantį Centrinės Azijos valstybių piliečių skaičių Lietuvoje. VSD pabrėžia, kad tarp atvykusiųjų nėra nustatyta asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę, tačiau, žvalgybos vertinimu, didėjanti diaspora gali sudaryti sąlygas formuotis uždaroms bendruomenėms, kuriose galimi radikalizavimosi procesai.

Iš viso leidimus gyventi Lietuvoje turi 216 tūkst. 682 užsienio valstybių piliečiai.