Seime priimtas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas kelia aistras visuomenėje. Antikonstituciniu įstatymą vadinantys aktyvūs piliečiai pasirašė peticiją, prašydami Prezidentę jį vetuoti, tačiau liko neišgirsti.

Baudžia vartotojus

"Manau, kad žmonės, kurie organizuoja azartinius lošimus Lietuvoje, bijo konkurencijos, ateinančios iš interneto, ir nori tai apriboti", – vienas iš peticijos autorių, aktyvus tinklaraštininkas ir IT specialistas Skirmantas Tumelis tikina, kad dėl tam tikros žmonių grupės interesų labiausiai nukentės interneto vartotojai.

Nepaisant peticijos šalininkų protesto, Prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymą pasirašė – jis įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turės parengti tvarką, kurioje turėtų būti aiškiai nurodytos techninės įstatymo įgyvendinimo priemonės.

Pagal naująjį įstatymą Lošimų priežiūros tarnyba turės pavesti interneto paslaugų teikėjams blokuoti nelegalių azartinių lošimų organizatorių tinklalapius. Nelegaliais bus laikomi visi tokių paslaugų teikėjai, kurie neturi licencijos Lietuvoje.

"Galbūt jie teisūs, sakydami, kad dabar yra sudarytos nevienodos sąlygos Lietuvoje ir užsienyje registruotiems juridiniams asmenims, ir tas sąlygas būtų protinga suvienodinti, tačiau jie eina tikrai keistu keliu", – pasak S.Tumelio, blokuodami prieigą prie tam tikrų tinklalapių, jie baudžia interneto vartotojus.

Įvyko klaida

"Tai yra visiškai neproporcinga bausmė. Juolab kad taip yra legalizuojamas interneto vartotojų sekimas. Neįmanoma užblokuoti tinklalapio, jei interneto paslaugų teikėjas nežino, kaip aš elgiuosi", – anot S.Tumelio, technologijos šiuo metu yra taip toli pažengusios, kad vieną IP adresą gali dalytis ir kelių paslaugų teikėjai.

Taip visai neseniai atsitiko Latvijoje, kai, vadovaujantis panašiu Azartinių lošimų įstatymu, buvo užblokuotas populiarus socialinis tinklas "Reddit". Paaiškėjo, kad vienas IP adresas buvo skirtas skirtingiems tinklalapiams. Taigi "Reddit" vėl buvo įjungtas, o nepatenkintiems vartotojams buvo paaiškinta, kad įvyko techninė klaida.

"Jeigu blokuos tą IP adresą, kurį galbūt turi ir kitos paslaugos, užblokavę jį, nubaus mane, nors aš ir neplanavau žaisti azartinių žaidimų", – aiškino IT specialistas. Pasak jo, įvedus sekimo ir efektyvias blokavimo priemones, sulėtės internetas, o vartotojas mokės už jį kaip už greitą.

Juolab kad tokiu įstatymu pažeidžiamas ES teisės reglamentuojamas tinklų neutralumas. "Tai reiškia, kad negalima vienų pro tinklą praleisti, o kitų – ne. Taip iškreipiama konkurencija", – anot S.Tumelio, įstatymas yra labai blogas.

Siaura riba

Priėmus įstatymą, viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad, priėmus tokį sprendimą, bus atrištos rankos interneto cenzūrai ir ta pačia procedūra bus galima blokuoti valstybei ar tam tikroms grupėms nepriimtinus tinklalapius. Anot įstatymų priešininkų, laisvas žodis galės būti persekiojamas legaliai.

Kaip pavyzdys pateikiamas nesenas atvejis Latvijoje, kai panašaus įstatymo pagrindu buvo užblokuotas "Reddit" tinklalapis. Rusijoje internetas cenzūruojamas nepilnamečių apsaugos nuo pedofilijos įstatymo vardu, dėl savo galimybės komunikuoti internete nuolat kovoja turkai, o Kinijoje yra uždraustos prieigos prie "Youtube", "Facebook" ir kitų tinklų.

Kokia ta riba tarp Azartinių lošimų įstatymo ir galimos interneto cenzūros Lietuvoje? Anot S.Tumelio, labai neryški: "Gali priežiūros tarnyba suklysti ir užblokuoti nekaltą įmonę ar duomenų šaltinį. Kol vyks teismas, kol viską svarstys. O jei tai yra kokia pradedanti veiklą įmonė, kuriai gyvybiškai svarbu turėti prieigą prie interneto, per tą laiką ji žlugs."

S.Tumelis neatmeta galimybės, kad tokia atseit klaida galėtų įvykti ir per rinkimų karštinę.

"Opozicija paskelbs kokią nors informaciją internete, o kokie kyšininkai korupcionieriai sugalvos, kad jiems tos informacijos nereikia, paspaus ką, bus padaryta klaida, ir puslapis bus užblokuotas. Ir niekas nesiaiškins, nes niekas nebus už tai atsakingas. O žala bus padaryta. Pavyzdžiui, tinklalapis gali būti užblokuojamas iki rinkimų likus kelioms dienoms ar parai. Po rinkimų jį atblokuos ir sakys: oi atsiprašome, įsivėlė klaida", – svarstė S.Tumelis.

Pablogins internetą

Dar viena nukenčianti pusė – interneto teikėjai, kuriems blokuoti tinklalapius reikės savo sąnaudomis.

"Kažkokie dideli piniguočiai, lošimo organizatoriai Lietuvoje, kurie nusprendė išvengti konkurencijos, visiškai atsisako atsakomybės. Jie padaro sąrašą, paduoda interneto paslaugų teikėjams, o šie privalo išsiaiškinti, kaip tai užblokuoti. Turi investuoti į tinklą, žmones, kurie tai prižiūrėtų. Jeigu priežiūros tarnyba pastebės, kad blokavimas neefektyvus ir vartotojai surado prieigą, ateis pas teikėją ir sakys: blogai blokuoji, investuok dar kokį milijoną ir kitaip blokuok", – įstatymu negalėjo atsistebėti IT specialistas.

Jam pritaria ir "Teo" rizikų valdymo vadovas Vytautas Bučinskas. "Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis interneto paslaugų teikėjams numatoma prievolė riboti interneto prieigą, neprisideda prie konkurencingumo, interneto laisvės ir skaidrių veiklos principų skatinimo Lietuvoje", – anot jo, jei tokia nuostata būtų priimta, interneto teikėjai bus priversti vartotojams riboti tų svetainių turinį, kurias įvardys už tai įstatymu atsakinga institucija.

Jis patvirtino, kad tokio tipo apribojimų įvedimas vartotojams gali ne tik pabloginti interneto greičio parametrus ir padidinti techninių trikdžių galimybes, bet ir kitų verslų sąskaita riboti konkurencijos sąlygas.

"Privalomos techninės interneto ribojimo priemonės interneto teikėjams gali būti labai brangios ir padidinti jų veiklos sąnaudas. Todėl tikimės, kad pataisų rengėjai atsižvelgs į ekspertų išvadas dėl šių pataisų techninio įgyvendinimo ir jų efektyvumo", – sakė V.Bučinskas.

Spręs teismas

Kitaip mano Lažybų organizatorių aljansui atstovavęs ir prie įstatymo rengimo prisidėjęs teisininkas Karolis Vinciūnas. Anot jo, aljansas buvo suinteresuotas, kad toks įstatymas apskritai atsirastų, nes Lietuva azartinių lošimų reglamentavimo srityje yra gana atsilikusi, palyginti su kitomis ES šalimis.

"Natūralu, kad įstatymui atsirandant turėjo atsirasti ir nelegalių paslaugos teikėjų reguliavimo arba jų užkardymo klausimas. Kadangi įstatymas skynėsi kelią kokius šešerius metus, per tą laiką teko dalyvauti ne vienoje diskusijoje su "Infobalt" asociacija, bandant rasti kažkokią bendrą poziciją šiuo klausimu. Suprantu, kad interneto paslaugų teikėjai čia tapo tais, kuriems buvo nurodyta atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su blokavimu", – sakė K.Vinciūnas.

Pasak jo, blokavimas nėra cenzūra ar interneto turinio priežiūra, juolab kad jį visais atvejais turės palaiminti teismas. "Kaip policija turi įgaliojimus uždaryti nelegaliai veikiantį alkoholio prekybos tašką, lygiai taip pat kažkas turi atlikti tuos veiksmus internete", – aiškino teisininkas.

Įstatyme numatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba turės išrinkti tinklalapius, kuriuose teikiamos nelegalios paslaugos, aprašys jų apimtį ir kreipsis į teismą, kuris, įvertinęs visą medžiagą, turės nuspręsti, ar prieiga prie tam tikro tinklalapio turi būti blokuota, ar ne. Teismas sprendimą turi priimti per dvi paras, o interneto teikėjas tinklalapį gali užblokuoti per kelias valandas.

Anot K.Vinciūno, Lošimų priežiūros tarnyba ir iki šiol kreipdavosi į teismus, tačiau jis galėdavo skirti tik baudą, o ne tinklalapio blokavimą.

Laisvės neribos

"Turtingesnės šalys sprendžia tokią problemą finansuodamos blokavimą, kadangi tai padeda surinkti daugiau mokesčių į tos valstybės biudžetą. Galbūt Lietuva kažkada taip pat žengs tokiu keliu. Visų diskusijų metu buvo pabrėžta, kad šis blokavimo būdas yra santykinai pigus, nereikalaujantis jokių papildomų investicijų iš interneto paslaugų teikėjų ir užtikrinantis bent minimalų nelegalaus turinio blokavimą", – sakė teisininkas.

"Kiekviena rinka turi savo problemų dėl interneto ir, deja, iki šiol turbūt nė vienoje pasaulio valstybėje nėra išspręstas klausimas, kas turi atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su nelegalios veiklos ribojimu internetu", – teigė K.Vinciūnas.

Anot jo, tam tikrų tinklalapių – teroristinių, skatinančių rasinę neapykantą ar skleidžiančių antivalstybinę propagandą – blokavimas vyksta, tik mes to nežinome.

"Tai vyksta tyliai, niekas apie tai garsiai nekalba, tie patys interneto paslaugų teikėjai stengiasi padėti valstybei, nes čia gyvena ir nori, kad ji būtų kuo teisingesnė. Kas dabar įvyko, tai buvo pabandyta tą dalyką kažkaip formalizuoti", – jis kategoriškai atmetė nuogąstavimus, kad įstatymo pagrindu bus galima įvesti interneto cenzūrą.

"Nesąmonė čia dėti nuorodą į Rusiją, Turkiją, Iraną ir Šiaurės Korėją, kur visas internetas yra visiškai kontroliuojamas per vieną paslaugos teikėją. Tai nepalyginami dalykai. Tai ūkinės veiklos reglamentavimas, nesiejant jo su žmogaus laisvių ribojimu", – sakė teisininkas.

Privalės turėti licenciją

Nuotolinius lošimus Lietuvoje norėsiančios organizuoti bendrovės įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 1,158 mln. eurų, o jų pelnas bus apmokestintas 10 proc. tarifu. Seimas nustatė ir kitus reikalavimus įmonėms, kurios norės teikti tokių lošimų paslaugas.

Už Azartinių lošimų įstatymo pataisas balsavo 61 parlamentaras, prieš – šeši, o susilaikė 30.

Lošimų organizatoriai privalės dešimt metų saugoti nuotolinio lošimo sutartis. Mažiausia suma, kurią jie turės investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, bus 72,4 tūkst. eurų.

Organizuoti nuotolinius lošimus galės tik tos bendrovės, kurios ne tik turės licenciją, bet ir teiks paslaugas bent vienuose lošimo namuose, penkiuose žirgų lenktynių totalizatoriaus punktuose ir dešimtyje lošimo automatų salonų arba iki 20 lažybų ar totalizatoriaus punktų.

Parlamentaras Rokas Žilinskas pareiškė, kad po tokios nuostatos Lietuvai teks aiškintis ES, nes naujoms įmonėms į lošimų internete rinką įeiti bus labai sunku.
"Tai, ką darome, yra geriau negu nieko", – sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Audito komiteto narys Naglis Puteikis tvirtino, kad Seimas dėl nuotolinių lošimų "neteisingai sudėliojo prioritetus", nes įstatyme nenumatė galimybės prie internetinių lošimų neprileisti tų žmonių, kurie patys to paprašytų. Pasak jo, nuo lošimų Lietuvoje priklauso apie 4 tūkst. gyventojų.

Siekiant nustatyti nelegalias įmones ir blokuoti jų veiklą, taip pat galimą tokių svetainių blokavimo tvarką iki 2016 m. patikėta nustatyti Vyriausybei.