Maskva švelnina toną. Naujas Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė bando užtušuoti aštriais pareiškimais pagarsėjusio pirmtako Boriso Cepovo palikimą.
Diplomatas istoriją siūlo palikti istorikams, versle bei energetikos srityje nebandyti įžvelgti politikos ir tikisi, kad rusofobinės nuotaikos Lietuvoje išsisklaidys. Ambasadorius sutiko tik raštu atsakyti į dienraščio klausimus.

– Ar esate lankęsis Lietuvoje anksčiau, iki kol tapote ambasadoriumi Vilniuje? Ar šis paskyrimas jums tremtis, ar užtarnautas poilsis?

– Lietuvoje, deja, iki tol lankiausi tik kartą, žiemą, maždaug prieš dvejus metus, ir praleidau čia vos dvi dienas. Oras buvo bjaurus ir Vilnius tuomet, tiesą sakant, pasirodė ne toks gražus. Ir su Lietuva jokie ryšiai manęs nesiejo. Nors dirbant Užsienio reikalų ministerijoje tekdavo glaudžiai bendradarbiauti ir su Lietuvos kolegomis. Turiu pasakyti, kad tai buvo labai atsakingi, padorūs, aukščiausios kvalifikacijos ir principingi žmonės.
Kai atvažiavau į Lietuvą šių metų vasarą, Vilnius prieš mane atsivėrė visu grožiu. Lankydamasis įvairiuose Lietuvos miestuose patyriau daug malonių akimirkų. Puiki gamta, gražūs ežerai ir upės, bet svarbiausia – įdomūs ir geranoriški žmonės. Labai patinka čia vaikščioti gražiuose miškuose, grybauti. Mėgstu ir žvejoti, tačiau tokia galimybe kol kas nesinaudojau. O paskyrimą į Lietuvą vertinu kaip didžiulį pasitikėjimą, kurį man parodė Rusijos vadovybė, ir kaip labai atsakingą darbą, turint omenyje tai, kad šiuo metu Rusijos ir Lietuvos santykiai – ne patys geriausi.

– Kai kurie ekspertai šiandienos Lietuvos ir Rusijos santykius apibūdina kaip "šaltąją taiką". Vis dėlto sociologinės apklausos rodo, kad lietuviams artimiausi yra rusai. Kas kaltas dėl šaltų santykių: istorija, politikai ar diplomatai?

– Jei mūsų tautos neneigia dvasinio artumo, tai santykiai ne tokie jau ir blogi. O kalbant apie skirtingus epitetus, retkarčiais naudojamus apibūdinti Rusijos ir Lietuvos santykius, man atrodo, reikėtų vengti destruktyvios retorikos.

Diplomatų darbo esmė – kurti tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo atmosferą, kuri padėtų plėtoti abiems pusėms naudingus ryšius visose srityse. Tokio bendradarbiavimo vaisiais, visų pirma, turėtų naudotis paprasti mūsų šalių piliečiai.
Bėdų, žinoma, esama. Kiekviena valstybė turi sudėtingų savo istorijos puslapių. Palikime juos vertinti istorikams. Galvokime apie ateitį.

Prekybiniai ekonominiai mūsų šalių santykiai – pakankamai neblogi, tačiau ir čia vis dar esama didelių rezervų. Norėtųsi, kad politinis bendradarbiavimas plėtotųsi tokia pačia linkme. Todėl nevertėtų pulti į kraštutinumus, o dirbti drauge, geriau vieniems į kitus įsiklausyti, pirmiausia iškelti paprastų žmonių interesus ir lūkesčius.

– Prezidentas Dmitrijus Medvedevas neseniai paskelbė penkis Rusijos užsienio politikos principus. Vienas jų teigia, kad kai kuriuose regionuose Rusija turi privilegijuotų interesų, ir kad šiuose regionuose ji aktyviai veiks. Ką, jūsų nuomone, reiškia "aktyviai veikti" ir ar patenka Lietuva į "privilegijuotų interesų" sferą?

– Visų pirma reikėtų patikslinti – prezidentas D.Medvedevas "privilegijuotų interesų" sąvoką pavartojo kalbėdamas apie tas šalis, su kuriomis tradiciškai sieja draugiški, geros kaimynystės, istoriškai ypatingi santykiai. Sakoma, kad Rusija toliau plėtos draugiškus santykius su šiomis valstybėmis, mūsų artimomis kaimynėmis.
Lietuva yra nepriklausoma valstybė, nuo jos priklauso, kurią vietą pasaulyje užima, pati vykdo užsienio politiką. Mes gerbiame jos pasirinkimą. Tačiau, man atrodo, atėjo laikas mūsų šalių tarpusavio santykiams suteikti teigiamų impulsų. Turiu galvoje kurti pasitikėjimo, geranoriškumo ir tarpusavio pagarbos klimatą, plėtoti optimalias sąlygas dvišaliams santykiams. Tai, žinoma, būtų paremta pragmatiškais ir abipusės naudos principais. Akivaizdu, kad žvelgiant iš tokios perspektyvos, Lietuva patenka į Rusijos "privilegijuotų interesų" sferą.

– Ne taip seniai Rusijos prezidentas D.Medvedevas tam tikrą Baltijos šalių susirūpinimą pavadino "fantomišku skausmu". Ar konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus žodžiai, jog Rusijos investicijos yra grėsmė Lietuvai, yra vienas tokio skausmo pavyzdžių?

– Bet kokie pasisakymai, kad Rusijos investicijos kelia grėsmę Lietuvai, neturi jokio pagrindo. Mūsų šalių ekonominis bendradarbiavimas yra aktyviai plėtojamas, regionų ryšiai plečiasi, teisinė dvišalių santykių bazė tobulinama. Rusija užima pirmaujančias pozicijas Lietuvos eksporte ir importe, ji yra pagrindinis Lietuvos prekybos partneris. Ko gero, kaimynams tai natūralu.

Vertinti vienos iš valstybių mėginimą realizuoti savo ekonominius interesus kaip poveikio kitai šaliai instrumentą, manau, absurdiška. Visų pasaulio šalių tarpusavio santykiai grindžiami tuo, kad atsižvelgiama į vienų ir kitų interesus, taip pat ir ekonomikos, todėl ir mūsų valstybių santykiai negali būti išimtis.
Akivaizdu viena – Rusija pernelyg brangina savo, patikimo ekonomikos partnerio, reputaciją ir neketina jos sugadinti. Tačiau verslas ir investicijos visada stengiasi išsikovoti patogesnių sąlygų, juk gyvename rinkos sąlygomis. Todėl aistrų kurstymas, rusofobija tikrai nepadeda kurti palankių sąlygų. Tai galioja ir kalbant apie lietuvišką eksportą į Rusiją, taip pat ir į Kaliningrado sritį. Beje, tokios nuomonės laikosi ir lietuvių verslininkai, su kuriais teko susipažinti.

– Turite didžiulę diplomatinio darbo patirtį. Ar lenkams parduota įmonė "Mažeikių naftos" ir "Družbos" naftotiekio remontas – sutapimas?

– Ne kartą Lietuvos valdžią informavome apie tai, kokia šiuo metu yra naftotiekio "Družba" techninė būklė. Patikėkite, šis klausimas neturi politinės potekstės. Minimas naftotiekis buvo nutiestas prieš 40 metų. Jis, mūsų ekspertų skaičiavimu, turi kelis tūkstančius defektų. Tai byloja, kad jis paprasčiausiai susidėvėjo. Remontuoti įmanoma, bet ar tai apsimokės? Pasikartosiu – tai ne politikos, tik ūkio klausimas.
Jei lietuvių arba lenkų verslininkai suinteresuoti, kad naftotiekio darbas būtų atnaujintas, jiems derėtų tartis su rusų verslininkais ir, akivaizdu, investuoti į šį projektą – juk stebuklų pasaulyje nebūna. Beje, galiu pastebėti, kad nafta kaip buvo tiekiama į naftos perdirbimo įmonę, taip ir toliau tiekiama, laikomasi visų sutarčių, kurias pasirašė "Mažeikių nafta" ir Rusijos naftos bendrovės.

– Jūsų tėvas – garsus teisininkas, kilęs iš Gruzijos. Ar jūs vis dar palaikote kokius nors ryšius su šia šalimi, tenykščiais giminaičiais? Ar nepatyrėte vidinio konflikto, kai 2006 m. Rusija pradėjo gruziniškų prekių boikotą, vėliau ėmė persekioti Rusijoje gyvenančius gruzinus ir dabar, kai Rusija vykdė "priverstinės taikos" operaciją?

– Gimiau ir užaugau Maskvoje. Rusija – mano tėvynė. Ir jaučiuosi ten pakankamai patogiai. Žinoma, Gruzijoje turiu giminaičių ir labai daug draugų, o ir pietietiškas kraujas, ką jau čia slėpti, apie save primena. Myliu Gruziją, labai gerbiu jos talentingus ir darbščius gyventojus. Dėl gruzinų persekiojimo 2006 m. turiu jus nuliūdinti – nepajutau, nes to nebuvo.

Rusijoje gyvena daugiau kaip milijonas gruzinų, tarp jų yra nuostabių žmonių – meno pasaulio atstovų, žurnalistų, gydytojų, mokslininkų, rašytojų, bet yra ir nusikaltėlių, nelegaliai Rusijos teritorijoje gyvenančių imigrantų, kurie paprastai apibūdinami kaip "kaukazietiškos išvaizdos asmenys". Deja, visame pasaulyje veikia etniniu pagrindu susibūrusios nusikalstamos grupuotės. Deja, Rusija – ne išimtis. Taigi, 2006 m. ir dabar teisėsaugos institucijos mėgino ir tebemėgina įvesti paprasčiausią tvarką. Galbūt gruzinams kliuvo kiek daugiau nei kitiems, galbūt ir ne.

– Ar imtumėtės prognozuoti, kokie bus Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykiai, jūsų kadencijai Lietuvoje artėjant į pabaigą?

– Neturiu aiškiaregystės dovanos, tačiau esu įsitikinęs, kad Lietuvos visuomenėje, kalbant apie santykius su Rusija, įsivyraus sveika nuovoka.
Mūsų šalys dar turi didžiulį neišnaudotą bendradarbiavimo potencialą, į kurį anksčiau ar vėliau bus atkreiptas dėmesys. Atsižvelgus į tai, kad Rusija ir Lietuva "pasmerktos" gyventi drauge, manau, kad pragmatiška būtų gerus ir glaudžius santykius plėtoti ne tik žodžiais, bet ir darbais – kaip dabar populiaru sakyti. Ir kuo anksčiau, tuo geriau, nes tokių santykių vaisiais, nepaisant atskirų politikų norų, turi naudotis paprasti žmonės abiejose šalyse.

Visą interviu skaitykite internetinėje "Vilniaus dienos" svetainėje www.vilniausdiena.lt.