NATO gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje patvirtino šešių Rytų Europoje steigiamų Aljanso štabų struktūrą - juose dirbs po 40 žmonių.
„Mes nusprendėme dėl šešių mažų štabų, kurie yra įkuriami Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, struktūros“ - žurnalistams Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Jo teigimu, štabuose dirbs po 40 žmonių, o jų funkcija bus koordinuoti Lietuvos ir tarptautines pajėgas bendrų pratybų ir bendro pasirengimo metu. Šie štabai yra vadinamojo NATO Pasirengimo veiksmų plano dalis, kuriuo skirta atgrasyti iš Rusijos bei iš pietuose esančių teroristinių organizacijų kylančias grėsmes.
Apie pusę Lietuvos štabe dirbsiančių karininkų sudarys Lietuvos kariškiai, kitą pusę – atvykstantys sąjungininkų kariai. Oficialiai jis turėtų būti atidarytas liepą, veikti pilnu pajėgumu - apie rugsėjį.
J.Stoltenbergas taip pat patvirtino, jog gynybos ministrai nusprendė padidinti NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, į jas pajungiant oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus. Iki šiol, NATO duomenimis, greitojo reagavimo pajėgas sudarė 13 tūkst. karių.
Gynybos ministrų susitikime taip pat išplėstos NATO pajėgų Europoje vado galios. Generolas Phillipas Markas Breedlove'as (Filipas Markas Bridlavas) galės vienašališkai parengti karius, kad jie būtų pasiruošę išvykti į operacijos vietą iš karto po Aljanso politinio sprendimo aktyvuoti penktąjį Vašingtono sutarties straipsnį.
Be sprendimų, J.Stoltenbergo teigimu, NATO ministrai vertino Rusijos veiksmų pasėkmes. Pasak jo, NATO vysto galimybes reaguoti į vadinamąsias hibridines grėsmes, o tarp šių galimybių - glaudesnis bendradarbiavimas ir su Europos Sąjunga.
„Mes nesiekiame konfrontacijos (su Rusija - BNS), - pareiškė NATO vadas. - Ir mes nenorime ginklavimosi varžybų. Mes norime, kad mūsų narės išliktų saugios“.
Jis taip pat pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimus aktyviai prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų vystymo ir dislokuoti brigadai aprūpinti skirtą karinę techniką Rytų Europoje.
Ketvirtadienį Briuselyje taip pat įvyks NATO-Ukrainos komisijos posėdis. Aljanso gynybos ministrai susitiks su Ukrainos gynybos ministru generolu pulkininku Stepanu Poltoraku, bus įvertinta saugumo situacija Ukrainoje, aptariant tolesnę Aljanso paramą ir Ukrainos vykdomas saugumo ir gynybos sektoriaus reformas.
NATO ir kitų dalyvaujančių šalių gynybos ministrai taip pat skirs nemažai dėmesio NATO vadovaujamai misijai Afganistane „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support), įvertindami šios misijos eigą ir nustatydami gaires tolesniam jos įgyvendinimui.
Štabo vadovas danas?
Lietuvoje kuriamo NATO štabo vadovu turėtų tapti Danijos karininkas, patvirtino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Mūsų štabo vadovu turėtų tapti Danijos karininkas“, - BNS Briuselyje trečiadienį sakė J.Olekas. Lietuva skelbia oficialų šio štabo atidarymą liepos mėnesį. Pilnu pajėgumu jis pradės veikti nuo rugsėjo.
NATO gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje patvirtino šešių Rytų Europoje steigiamų Aljanso štabų struktūrą - juose turėtų dirbti po 40 žmonių. J.Oleko teigimu, lygiai pusę Lietuvos štabe dirbsiančių karininkų sudarys Lietuvos kariškiai, kitą pusę – atvykstantys sąjungininkų kariai.
Ministras taip pat sakė, jog vienintelis Lietuvos štabas bent jau laikinai bus užpildytas šimtu procentų. Be Lietuvos, NATO kariniai štabai taip pat atsiras Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Rytų Europoje kuriami NATO štabai yra vadinamojo NATO Pasirengimo veiksmų plano dalis, kuriuo skirta atgrasyti iš Rusijos bei iš pietuose esančių teroristinių organizacijų kylančias grėsmes. Jų funkcija bus koordinuoti Lietuvos ir tarptautines pajėgas bendrų pratybų ir bendro pasirengimo metu.
Naujausi komentarai