„Dabar tokiam kontaktui ar pokalbiams su Vladimiru Putinu nematau galimybės, nes manau, kad tokie pokalbiai galėtų prasidėti tik tada, kai Rusija aiškiai pademonstruotų, kad nori pabaigti karą, o tam yra labai paprasta priemonė – nutraukti karo veiksmus, siekti paliaubų ir tik tokiu atveju galima kažką su Kremliaus režimu kalbėtis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.
„Mėginimas kalbėtis a priori, Rusijai neišpildžius bent minimalių sąlygų, baigdavosi nesėkme“, – teigė G. Nausėda bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos kolega Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu).
G. Nausėdos nuomone, kol kas reikėtų susilaikyti nuo „tokių kontaktų“.
„Laikas spaudžia ir pačią Rusiją. (...) Ukraina perima iniciatyvą šiame kare, galbūt ne tiek teritorinių iškovojimų prasme, kiek didžiuliais nuostuoliais, kuriuos ji padaro Rusijai fronte prasme. Tie nuostoliai skaičiuojami 30–35 tūkst. žuvusių ir sužeistų kiekvieną mėnesį“, – kalbėjo prezidentas.
„Kokia didelė ta Rusija bebūtų, tokie nuostoliai yra labai apčiuopiami ir jie gerokai mažina Rusijos galimybes būti agresyviai ateityje“, – pridūrė jis.
Pasak šalies vadovo, požiūris į karą Ukrainoje keičiasi ir Rusijos visuomenėje.
„Ji nustoja galvoti, kad karas yra kažkoks Holivudo filmas, į kurį gali pasižiūrėti televizoriaus ekrane. (...) Karas yra pačios Rusijos kieme ir tai yra Ukrainos nuopelnas, kad ji sugebėjo parodyti Rusijos gyventojams, kad karas atėjo į jūsų kiemą ir taip gerai, kaip buvo praeityje, nebebus“, – dėstė G. Nausėda.
„Tai smarkiai veikia Rusijos visuomenės nuotaikas ir dėl to aš gerokai pagalvočiau Kremliaus režimo vietoje, ar nereikėtų paskubėti pabaigti šį karą, nes jiems patiems rytoj gali būti per vėlu“, – pridūrė jis.
Apie galimus pokalbius su Maskva anksčiau šią savaitę užsiminė pats A. Stubbas.
Suomijos prezidentas Vilniuje teigė, kad Europos vadovams reikėtų tiesiogiai kalbėtis su Maskva, matant, kad taikos Ukrainoje nėra ketverius metus.
„Nuo pat pradžių sakėme, kad jei derybos tarp Rusijos ir Europos prasidėtų, jos turi būti pagrįstos dviem dalykais. Pirma, Europos interesais, turime paklausti savęs paprasto klausimo, ar Europa suinteresuota nepalaikyti ryšio (su Rusija – BNS), ypač jei ukrainiečiai būtų nusiteikę tam, kad Europa ir Rusija palaikytų kontaktą“, – sakė A. Stubbas.
„Dar vienas dalykas, į kurį turime atsižvelgti, (...) kas, kaip, kur ir kada turėtų užmegzti tą ryšį. Mes, kaip Europos šalių lyderiai, turėsime tai nuspręsti tarpusavyje, kartu koordinuodami savo poziciją“, – teigė jis.
Anot A. Stubbo, Europos diskusijos su Rusija gali prasidėti tik tada, kai Ukraina būtų „stipriojoje pozicijoje“, o dabar, prezidento nuomone, Kyjivas mūšio lauke ir kitose srityse pirmauja prieš Maskvą.
„Tai nėra klausimas, ar mes legitimizuojame karą arba režimą, bet kartais tiesiog reikia leistis į nepatogius pokalbius, kad užbaigtum karą“, – sakė Suomijos lyderis.
Paklaustas apie Kremliaus keliamą tiesioginę riziką Baltijos šalims, G. Nausėda tvirtino, jog Rusija nepajėgi kariauti dviem frontais, tad, neužbaigus kovų Ukrainoje, pulti rytinį NATO flangą Maskvai būtų pražūtinga.
„Žinoma, kuomet režimas pradeda braškėti, provokacijų galimybės atmesti negalime. Štai kodėl mes tikrai labai intensyviai stengiamės kaip įmanoma greičiau stiprinti savo oro gynybą, stengiamės pritraukti sąjungininkus, organizuojame bendras pratybas su Lenkija Suvalkų koridoriui ginti“, – kalbėjo prezidentas.
„Tas darbas vyksta visu tempu ir tikrai manau, kad svarbiausia yra sukurti atgrasymo sieną, efektą, kuris leistų išvengti aplink mus esančių agresorių valstybių pagundų pabandyti mūsų stiprybę. Padarykime taip, kad mūsų stiprybė tokia būtų akivaizdi, aš kalbu apie visą NATO, kad tiesiog niekam nekiltų pagundų jos testuoti ir bandyti“, – dėstė jis.
A. Stubbas teigė nemanantis, kad artimiausiu metu Rusija testuos, kaip veikia NATO penktasis straipsnis.
„Bet Rusija toliau imsis veiksmų, kurie nesiekia penktojo straipsnio – (...) sabotažas, kabelių nutraukimas, oro erdvės pažeidimai“, – sakė Šiaurės Europos šalies lyderis.
„Ar aš tikiu penktuoju straipsniu? Suomija NATO nare yra trejus metus, vieną mėnesį ir dešimt dienų. Kol kas nematau jokių požymių, kad kolektyvinę gynybą ir penktąjį straipsnį suptų koks nors minkštumas“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, dėmesys gynybai NATO rytiniame flange ir Šiaurės Europoje sustiprėjo, vertinant grėsmes po 2022-aisiais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
2023 metais Suomija, o 2024 metais Švedija tapo naujausiomis į NATO įstojusiomis valstybėmis. Švedija oficialiai prisijungė kaip 32-oji Aljanso narė, nutraukdama dešimtmečius trukusį neutralumą po Antrojo pasaulinio karo.
(be temos)