Sekmadienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto bei Baltijos kelio metinės.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, rugpjūčio 23-oji Lietuvos atmintyje „yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą“.

„Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus Molotovo-Ribentropo paktu tapome niekšingų mainų objektu, buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas liko nenugalėtas. Todėl šiandien didžiuojamės prieš 26 metus išėję į Baltijos kalią, tapusį nacionalinio išsivadavimo proveržiu. Taip pat prisimename išskirtinę mūsų disidentų drąsą. Tai jie prieš 28 metus šią dieną prie Adomo Mickevičiaus paminklo pirmieji viešai pasmerkė brutalius slaptuosius susitarimus“, - sakė prezidentė.

“Prieš 26-erius metus milijonus širdžių sujungęs Baltijos kelias tapo mūsų vilties, vienybės ir drąsos simboliu. Šiandien kaip niekada anksčiau suvokiame, kokia brangi yra laisvė. Todėl kiekvienas saugokime ją”, - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Pasak Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, prieš 26-erius metus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai nepaisydami kylančios grėsmės ir ateities nežinomybės buvo tikri, kuriuo keliu pasukti.

„Milijonai žmonių oriai ir atsakingai pasirinko Laisvės kelią. Per tris Baltijos valstybes nusidriekusi simbolinė gyva grandinė buvo drąsių širdžių deklaracija pasauliui, kad esame tvirtai pasiryžę apginti savo prigimtinę teisę gyventi laisvi ir nepriklausomi savo tėvų bei protėvių žemėje“, - Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime teigė L.Graužinienė.

Sekmadienį šią dieną kartu Lietuvos pajūryje paminės trijų Baltijos šalių premjerai, Estijoje atminimo renginiuose dalyvaus naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Vilniaus arkikatedros bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune rengiamas kariliono varpų muzikos koncertas ir iškilmingas minėjimas.

Pirmadienį į žygį per tris Baltijos valstybes bus išlydėta aštuonių dviratininkų mėgėjų grupė, kurią sudaro Europos Sąjungos institucijų darbuotojai, kitų ES šalių piliečiai.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.