Plačiau apie tai papasakojo užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

– Nuo rugsėjo 11 d. Lietuvoje jau nebegali įvažiuoti automobiliai su rusiškais valstybiniais numeriais. Kas laukia tų, kurie dar iki sankcijų buvo mūsų šalyje?

– Muitinės departamento sprendimas yra, kad automobiliai turėtų išvykti iš Lietuvos teritorijos per pusę metų. Aišku, yra išimčių. Jei vairuotojas vyksta į ar iš Kaliningrado srities su rusiškais registruotais numeriais, jis gali atvykti ir išvykti iš Lietuvos per 24 val.

– Tranzitas yra galvos skausmas Lietuvai. Lietuva jau ne kartą kreipėsi į Europos Sąjungos komitetą su klausimu, kaip reikėtų elgtis dėl tranzito. Ar jau yra gautas Europos atsakas?

– Atsakymas yra akivaizdus. Komisijos išaiškinime yra pasakyta, kad dėl specifinių klausimų sprendžia kompetentingos institucijos. Mūsų institucijos priėmė sprendimą, kad asmenys, kurie vyksta su tranzito dokumentais, turi 24 val. limitą. Be to, automobilis turi priklausyti jiems, tik tada yra praleidžiami.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar tokias sankcijas taiko ir kitos Europos Sąjungos šalys? Girdima, kad ir suomiai, ir estai jau paskelbė panašias sankcijas. O kaip elgiasi latviai, lenkai?

– Visos penkios Europos Sąjungos valstybės, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija, yra priėmusios sprendimą, kad automobiliai su rusiškais registracijos numeriais negali atvykti į Europos Sąjungos teritoriją. Jei jie atvyksta, automobiliai gali būti konfiskuoti. Tą numato sankcijų reglamentas. Dabar dauguma šalių narių nusprendė dėl pusės metų termino, kai automobilis jau buvo Europos Sąjungos teritorijoje iki sankcijų. Dabar paskutinė Latvija turi nuspręsti dėl to termino. Tai yra nacionalinis kompetencijos klausimas. Šiuo metu tiek Lietuva, tiek Lenkija, tiek Estija bei Suomija yra priėmusios sprendimą, kad rusiškų numerių automobilio savininkas turėtų išvykti per 6 mėn. Įdomu ir tai, kad ne Europos Sąjungos šalis Norvegija irgi priėmė sprendimą neįsileisti automobilių su rusiškais registracijos numeriais.

Mes esame pirmasis frontas, kuris užtikrina, kad tos sankcijos būtų taikomos efektyviai.

 – Kodėl prireikė paties sprendimo?

– Sankcijų reglamentas numato, kad sankcijos yra taikomos tam, kad sumažintų pajamas Rusijai. Jei automobilis atvyksta, yra didelė tikimybė, kad jis gali būti parduotas ir žmogus ar įmonė gali gauti pajamų. Mes nenorime, kad tos pajamos prisidėtų prie Rusijos karo mašinos. Tam, kad sankcijos veiktų efektyviai ir nesusidarytų skylių, reikia, kad tas reglamentas būtų taikomas visur vienodai. Šiuo atveju tikimės, kad ir visoje Europos Sąjungoje jis bus taikomas. Aišku, mes esame penkios valstybės, turinčios tiesioginę sieną su Rusija ar Baltarusija. Mes esame pirmasis frontas, kuris užtikrina, kad tos sankcijos būtų taikomos efektyviai.

– Ar nesuskubs Rusijos piliečiai parduoti savo automobilius iki besibaigiant terminui?

– Teoriškai tokia galimybė yra, bet praktiškai mes nematėme, kad būtų bandoma tuos automobilius perregistruoti ar kitaip užpildyti importo procedūras. Žiūrint į reglamentą, yra labai aiškiai pasakyta, kad importo procedūra yra negalima. Nuo rugsėjo 11 d. yra ne kartą visiems iškomunikuota ir pasakyta, kad su tais automobiliais negalima padaryti jokių naujų procedūrų, galima tik išvykti.

– Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje padaugėjo dviračių. Galbūt priėmus šį sprendimą, dviračių kolonos tęsis pasienyje? Ar galime tikėtis kažkokio chaoso?

– Apskritai, atvykimas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams į Lietuvos teritoriją yra labai smarkiai apribotas. Vizos yra neišduodamos arba išduodamos tik su išimtimi, kai turime labai aiškų pagrindimą.

– Galbūt jau yra sprendimas, kad ir policijos pareigūnai turėtų įsijungti į šį procesą?

– Jei pasibaigus terminui, mes vis dar matysime čia esančių automobilių su rusiškais registracijos numeriais, manau, kad visos tarnybos prisidės prie to. Sankcijų reglamentas yra tiesioginio poveikio taikymo priemonė, tie automobiliai turės būti konfiskuoti.