Kauno rajone esančiuose Girionyse pradėti sodinti maumedžių bandomieji želdiniai, šioje vietoje iš viso jų bus pasodinta apie 3 tūkst.

Lietuvoje maumedžiai kai kur auga, tačiau jie nėra paplitę. Mokslininkai bendradarbiaudami su kolegomis iš Lenkijos atsivežė eksperimentinių sodinukų.

„Dabar yra atvežta 80 skirtingų kilmių iš įvairių Lenkijos regionų. Po 30 vienetų kiekvienos kilmės“, – kalbėjo Miškininkystės skyriaus specialistas Renatas Plačiakis.

Mokslininkai stebės, kurios maumedžių rūšys prigis Lietuvoje.

Maumedžiai daugiausiai sodinami ūkiniuose miškuose, medienai, nes jie greitai auga, o iš medienos gaminama daug daiktų. Taip maumedis gelbėja kitus medžius nuo kirtimo.

„Maumedžio mediena yra auksas. Dėl statybinių savybių visoje Europoje jo labai didelė kaina. Maumedis išsilaiko ilgai nesupūdamas, puikiai tinka statybinėms konstrukcijoms. Anksčiau buvo daromi pabėgiai, stogai“, – pasakojo VDU profesorius Darius Danusevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mokslininkai sako, kad Lietuvoje miškai nyksta.

„Žmogaus sukelti veiksniai sustiprino stresorių poveikį. Svarbiausia visuomenei žinoti, kad tie stresoriai veikia vienu metu. Ir sausros, ir kenkėjai, ir vėjovartos, ir audros smogia vienu metu“, – aiškino D. Danusevičius.

Jeigu maumedis prigytų, jis būtų naudingas dar ir dėl to, kad kol atskiros medžių rūšys nyksta dėl kenkėjų, maumedžiai gerokai atsparesni.

„Labai sakinga mediena, tai reiškia, sveika, atsilaiko nuo kenkėjų, turi izoliacines savybes. Senoviniais pjūklais būdavo sunku išpjauti“, – kalbėjo D. Danusevičius.

Vieta, kur sodinami bandomieji maumedžiai – eglyno kapinaitės. Čia buvęs vešlus eglynas išnyko.

„Ši vieta ypatinga tuo, kad čia buvo pasodinta pirmoji Lietuvos eglės plantacija. Dabar, pabaigus ją eksploatuoti, atsodiname nauja bandomąja kultūra. Dalis eglių buvo pažeista žievėgraužio, kitą dalį spėjome nukirsti, kad paimtume sėklas“, – pasakojo girininkas Aivaras Audėjaitis.

Atsirinktume geriausius 100, sudarytume selekcinę programą, toliau darytume darbus, kryžminimus, kad būtų kuo daugiau medienos, greičiau augtų.

Mokslininkai svarsto, kad maumedžiai galėtų pakeisti ir eglynus.

„Jeigu nepadėsime, paliksime likimo valiai, sakysime, kad gamta susitvarkys, jos gali nelikti. Dalį labiausiai prisitaikiusių individų galime daryti kaip priemaišą kitiems ūkiniams miškams“, – kalbėjo D. Danusevičius.

Mokslininkai planuoja su maumedžiais ir jų rūšimis, kurios išliks, toliau daryti eksperimentus, kad medis prisitaikytų plisti Lietuvoje.

„Atsirinktume geriausius 100, sudarytume selekcinę programą, toliau darytume darbus, kryžminimus, kad būtų kuo daugiau medienos, greičiau augtų“, – planavo VDU profesorius.

Nors įprastai per metus Dubravos medelynas išaugina apie 5 mln. sodmenų, šie metai išskirtinai rekordiniai. Sparčiai mažėjant medžių, šiemet keliami itin dideli tikslai.

„Vien paprastojo beržo planuojame išauginti apie 5 mln., paprastosios pušies 1,5 mln., ąžuolo 300 tūkst. vienetų“, – vardijo Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

Maumedžių sodinimo eksperimento rezultatai turėtų paaiškėti po penkerių metų.