Į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kvietimą rugsėjo 5 d. minėti Jungtinių Tautų (JT) paskelbtą Tarptautinę labdaros dieną atsiliepė didelis būrys šalies nevyriausybinių organizacijų. Socialinio projekto Pagalbadaiktais.lt vadovės Marijos Šaraitės iniciatyva pirmą kartą šią dieną minėti susivieniję visuomenininkai ketvirtadienį sostinės Labdarių gatvėje pakabino simbolinę lentelę, taip pagerbdami visus labdarai aukojusius geradarius.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkės Skirmos Kondratas, Labdarių gatvė – tinkamiausia vieta minėti Labdaros dieną. „Pačiame senojo Vilniaus centre plaka Lietuvos labdarystės širdis – čia didžiulę teritoriją, tarp dabartinių Vilniaus, Labdarių, Totorių ir Liejyklos gatvių, buvo užėmęs Vilniaus labdaros įstaigų kompleksas, – apie istorinę vietą, susijusią su labdara, pasakoja S. Kondratas. – Šiuos pastatus 1807 m. Dominykas Radvila padovanojo Vilniaus labdarybės draugijai, slaugiusiai neturtingus ligonius, globojusiai vaikus ir senelius bei kovojusiai su valkatavimu.“

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos socialinės paramos ir slaugos vyr. administratorės Zitos Juškienės apgailestavimu, šiandienos filantropams nerodome tokio tinkamo dėmesio ir pagarbos. „O juk galėtų būti kasmet teikiami valstybės apdovanojimai žymiausiems šalies labdariams“, – įsitikinusi Z. Juškienė.

Lietuvos „Caritas“ generalinės direktorės Janinos Kukauskienės teigimu, garbingos labdaros tradicijos turi būti tęsiamos, nes jos poreikis tebėra didelis – Lietuvoje tebeskursta kas penkta šeima: „Tik šiandien žmogui reikia ne vien labdaros, bet ir ugdymo – būtina atsigręžti į remiamo žmogaus orumą ir jį auginti.“

Labdaros fondo „Maisto bankas“ direktorius Vaidotas Ilgius atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti pasiturinčių privačių asmenų filantropiją. „Pastaraisiais metais labdarai aukoja vis daugiau lietuvių. Statistikos departamento duomenimis, fizinių asmenų aukos labdarai siekia 25 mln. litų kasmet, tačiau tai tik kiek daugiau nei 7 proc. visos šalyje suteikiamos paramos, be to, aukojamos sumos nėra didelės ir dažniau pervedamos mobiliuoju telefonu“, – sako V. Ilgius, pabrėždamas, kad geradarių dosnumą galėtų paskatinti sugrąžinta paramai taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Baltijos labdaros fondo direktorius Arūnas Svitojus ragina pagaliau nustoti kliautis iš užsienio gaunama labdara. „Lietuviai turi labiau rūpintis vieni kitais patys, nelaukdami pagalbos iš Vakarų valstybių – sako jis. – Nepavarkime daryti gera ir dalintis tuo, ką turime.“

JT organizacija pasirinko rugsėjo 5-ąją labdaros dienai minėti neatsitiktinai – tai labdara ir atjauta garsėjusios Motinos Teresės mirties diena. „Kai vargšas miršta iš bado, tai atsitinka ne todėl, kad Dievas juo ar ja nepasirūpino. Taip atsitiko dėl to, kad nei tu, nei aš nepanorome duoti tam žmogui, ko jam ar jai reikėjo", – Motinos Teresė žodžius primena Maltos Ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Eitvydas Bingelis.

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai sutarė vienyti pastangas skatinant aktyvesnį labdaros organizacijų rėmimą. Artimiausiu metu planuojama pateikti Vyriausybei teisės aktų pakeitimų projektus.