Prieš savaitę Lietuva pirmą kartą priimta į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, o šiandien, spalio 24-ąją, pasaulyje minima JT Organizacijos diena.

"Lietuvos diplomatams tai bus nauja patirtis, nes dirbsime Saugumo Taryboje pirmą kartą, tačiau turime nemažai partnerių ir bendraminčių, kurios pasirengusios pasidalyti patirtimi bei informacija", – kalbėdama apie mūsų šalies kelią į Saugumo Tarybą, veiklą JT ir šios organizacijos įdirbį sakė Lietuvos ambasadorė prie JT Raimonda Murmokaitė.

– Kai Generalinėje asamblėjoje buvo skelbiami balsavimo rezultatai, įsiminė jūsų reakcija: atrodė, kad nesitikėjote tokio gausaus balsų už Lietuvą skaičiaus. Ar iš tikrųjų ši sėkmė buvo netikėta?

– Atsižvelgiant į nuoseklų ir ne vienus metus trukusį visos diplomatinės tarnybos darbą, ši sėkmė yra dėsninga. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvai pavyko gauti daugumą balsų. 187 šalių parama – geras ženklas ne tik mums, bet ir kitoms ES valstybėms kituose JT institucijų rinkimuose. Džiugu, kad valstybės laikėsi duotų pažadų paremti Lietuvą.

– Tam, kad Lietuva taptų Saugumo Tarybos nare, šalies diplomatams neabejotinai teko įdėti daug pastangų. Ar galėtumėte trumpai nusakyti, kokį kelią bendromis pastangomis teko nueiti, kad už Lietuvą galiausiai balsuotų net 187 valstybės?

– Šio laimėjimo pagrindas – daugelio žmonių susitelkimas, gera kampanijos vadyba. Kai 1996 m. Lietuvos ambasadorius JT Oskaras Jusys perdavė laišką Rytų Europos rinkimų grupės šalims apie Lietuvos Vyriausybės sprendimą kandidatuoti į JT Saugumo Tarybą, retas kuris įsivaizdavo, kad laukia ilgas 17 metų kelias.

Per rinkimų kampaniją reikėjo užmegzti ryšius su Lietuvos užsienio politikos radare iki tol retai buvusiomis šalimis iš Afrikos, Azijos, Karibų, Ramiojo vandenyno salų, rasti bendrų sąlyčio taškų. Tai didelė investicija į ateitį, kuri bus naudinga bendradarbiaujant dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose. Dirbant Saugumo Taryboje, bendrų pastangų sutelkimas Lietuvai bus ne mažiau svarbus. Reikės ne tik atstovauti Lietuvos interesams, bet tęsti bendradarbiavimą su visomis JT narėmis ir palikti solidžios, patikimos bei nuoseklios valstybės pėdsaką Taryboje.

– Kas keisis Lietuvai tapus Saugumo Tarybos nare? Kaip keisis jūsų pačios ir kolegų darbotvarkė, ar teks didinti pajėgas?

– Rūpesčių tikrai nesumažės. Tarybos darbotvarkėje yra daugiau kaip 60 aktyvių klausimų, kurie apima erdvę nuo Haičio iki Somalio, o tematinė įvairovė labai plati: nuo piratavimo ir tarptautinio teisingumo iki moterų teisių ir jų dalyvavimo kuriant taiką bei saugumą. Be to, Taryba yra įvedusi daugiau kaip tuziną sankcijų valstybėms ir asmenims. Kasdien vyksta derybos dėl Saugumo Tarybos rezoliucijų, pareiškimų, JT lauko misijų mandatų, įvairių JT pareigūnų paskyrimų. Dešimt nenuolatinių Saugumo Tarybos šalių ambasadorių pirmininkauja sankcijų komitetams, specialioms darbo grupėms. Užkulisinis darbas dažnai nematomas, bet būtent juo pasiekiama svarbių rezultatų. Didelės komandos neturinti valstybė taip pat gali daug pasiekti ir turėti nemažą įtaką dėl savo darbštumo bei nuoseklumo. Puikūs pavyzdžiai – Gvatemala, Norvegija, Portugalija, Singapūras. Aišku, milžiniška Tarybos akiračio apimtis nulemia tam tikrą minimalų komandos dydį.

Lietuvos diplomatams tai bus nauja patirtis, nes dirbsime Saugumo Taryboje pirmą kartą, tačiau turime nemažai partnerių, bendraminčių ir Lietuvos kandidatūrą rėmusių šalių, kurios yra pasirengusios pasidalyti patirtimi bei informacija.

– Kaip buvimas Saugumo Tarybos nare lems šalies užsienio politiką? Tarkime, svarstymo dėl Vakarų intervencijos į Siriją įkarštyje Lietuva šiuo klausimu sakė neturinti nuomonės. Ar tapusi Tarybos nare šalis galės drąsiau reikšti nuomonę tokiais klausimais?

– Pastaraisiais metais Saugumo Taryboje įsivyravo praktika, kai kiekvienu darbotvarkės klausimu pasisako visos Saugumo Tarybos narės. Lietuva nebus išimtis. Vis dėlto Saugumo Taryba yra efektyviausia, kai pasiekiamas konsensusas, kai Tarybos nariai vieningai remia JT, tarptautinės bendruomenės ir regionines pastangas įgyvendinti sudėtingus sprendimus.

Nors pasaulio visuomenė pirmiausia atkreipia dėmesį į Tarybos narių nesutarimus, iš tiesų dauguma darbotvarkės klausimų Tarybos nariams pavyksta sutarti ir rasti bendrus sprendimus: nuo Balkanų iki Didžiųjų ežerų regiono Afrikoje. Dėl Sirijos Taryba buvo vieninga 2012 m., kai kurį laiką veikė JT priežiūros misija (UNSMIS). Vieningai Taryba priėmė sprendimus dėl cheminio ginklo sunaikinimo ir dėl humanitarinių padarinių.

– Yra daug krypčių, kuriomis dirba JT. Ar galima išskirti, į kurias orientuojasi Lietuva ir kur galime pasiekti geriausių rezultatų? Po balsavimo ministras Linas Linkevičius minėjo, kad daugiausia dėmesio bus skiriama humanitarinei pagalbai.

– Svarbiausia Saugumo Tarybos funkcija yra užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Tam pasitelkiamos JT Chartijos suteiktos priemonės – nuo tarpininkavimo iki sankcijų ar net karinių priemonių. Pasauliniu mastu įvairios problemos susipina tarpusavyje. Prisidėti prie taikos ir saugumo galima užtikrinant pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei, stiprinant teisės viršenybę, skatinant moterų dalyvavimą taikos procesuose, kovojant su vaikų samdymu, užkertant kelią seksualiniam smurtui konfliktuose, stiprinant pasitikėjimą skatinančias priemones ar ieškant atsako į kibernetinio saugumo iššūkius. Galiausiai gilinantis į klimato kaitos ar ŽIV / AIDS epidemijos keliamas grėsmes saugumui. Mūsų kariai ir policininkai jau dabar dalyvauja JT taikos operacijose. Ekspertai kviečiami pasidalyti patirtimi įvairiose JT ekspertų grupėse. Kelios Lietuvos bendrovės dalyvavo JT pirkimo konkursuose. Neatmesčiau galimybės rasti nišų ir kitose srityse.

– Jau ne vienus metus kalbama apie tai, kad JT reikalinga reforma. Jūsų požiūriu, ar reikėtų išplėsti pačios Saugumo Tarybos galias? Arba didinti nuolatinių narių skaičių? Atsižvelgiant į bendras politinės ir ekonominės galios tendencijas nuolatinių narių gretose būtų logiška matyti, tarkime, Vokietiją.

– JT narės sutaria, kad reforma būtina pirmiausia dėl to, kad ši narystės ir darbotvarkės požiūriu universali organizacija gebėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios geopolitinės bei ekonominės aplinkos ir naujų iššūkių. Organizacija turi tapti efektyvesnė, išmokti pasiekti daugiau turėdama mažesnius išteklius, ypač krizės sąlygomis. Esama nuolatinių Saugumo Tarybos narių sudėtis neatspindi pasikeitusios realybės, pvz., greta tradicinių įtakingų šalių kyla vadinamosios naujosios ekonomikos, Afrika neturi nė vienos nuolatinės vietos Taryboje. Šiai problemai spręsti reikalinga Saugumo Tarybos reforma. JT šalys sutaria, kad Saugumo Taryba turi būti išplėsta, tačiau nesutariama dėl naujų narių skaičiaus, jų galių (pvz., nuolatinės narės turi veto teisę), darbo metodų. Nepamirškime, kad derasi 193 skirtingų politinių sistemų, ekonominio ir socialinio išsivystymo, kultūrų šalys. Natūralu, kad procesas ilgas ir sudėtingas. Išties išplėstoje Saugumo Taryboje tarp nuolatinių narių būtų logiška matyti labiausiai prie JT veiklos prisidedančias šalis. Svarbu užtikrinti, kad Taryba būtų efektyvi ir jos sprendimai užtikrintų taiką bei saugumą.

– Kaip vertinate, kad dirbti Saugumo Taryboje atsisakė kartu su Lietuva išrinkta Saudo Arabija?

– Tai beprecedentis atvejis JT istorijoje. Nors Arabų lyga ieško išeities iš šios situacijos, JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas kol kas nėra gavęs oficialaus Saudo Arabijos laiško, pranešančio, kad atsisakoma nenuolatinės narės vietos Taryboje. Jei vis dėlto Saudo Arabija nepakeis žiniasklaidoje išreikštos pozicijos, turės būti skelbiami nauji rinkimai. Pagal Chartiją Saugumo Tarybą sudaro 15 narių ir nevisos sudėties Taryba negali veikti. Neabejoju, kad išeitis greitai bus rasta.