Lietuvos banko valdybos pirmininko kabinetą puošia Kosto Dereškevičiaus paveikslas „Pušys prie Neries“, tačiau ne pats jis jį išsirinko.

„Tiesiog jis pas mane kabėjo ant sienos, kada aš atėjau. Reikėtų klausti mūsų Astos“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Anot Gedimino Šimkaus, žiūrint į mėlyną dangų, galima matyti tolimą ateitį.

G. Šimkus į kabinetą gavo dvigubai daugiau pušelių nei buvęs banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo kabinete kabėjo Antano Žmuidzinavičiaus „Dvi pušys“.

Lietuvos banko kolekcija – mažai žinomas ar juo labiau matytas dalykas. Šie paveikslai kabo banko viduje ir visuomenei neprieinami. Bet dabar juos galima apžiūrėti Valdovų rūmuose: parodoje „Atsivėrimai“.

„Aš tik noriu išsklaidyti iliuziją, kad Lietuvos bankas investuoja į meną. Mūsų aukso fondas, dailės kolekcijos stuburas susidarė arba atkeliavo per šimtmetį iš praeito amžiaus trečio dešimtmečio, kada buvo statomi Kauno rūmai“, – kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos banko rūmai Kaune iškilmingai atidaryti 1928 metais – tai vienas įspūdingiausių pastatų tuometinėje Lietuvoje. Anuomet buvo žiūrima į kitus Europos šalių centrinius bankus: kaip jie veikia, kaip jie save pateikia, todėl ir pradėjo kaupti meną.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Lietuvos ūkininkas, atvykęs apsimokėti vekselius, pamato tokį paveikslą, širdis apsidžiaugia ir jis mielai, neverkdamas, sumoka pinigus už savo vekselius“, – šnekėjo dailėtyrininkas Viktoras Liutkus.

Banko klientai būdavo sutinkami su nedideliais ir jaukiais paveikslais.

„Čia nerasite nė vieno paveikslo erotikos, kančios, bausmės, karo vaizdų, juo labiau“, – teigė V. Liutkus.

Lietuvos bankas tradiciją tęsė ir atkūrus nepriklausomybę, bet tik iki 2008 metų: nuo tada paveikslų nebepirko. Meno kūrinius kaupia ir kitų šalių centriniai bankai.

„Priklauso, su kuo lyginsimės. Jeigu lyginsimės su Latvija ir Estija, tai čia turiu gerų žinių. Mūsų dailės rinkinys iš tikrųjų gausiausias“, – džiaugėsi Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Bet Vakarų centriniuose bankuose – kur kas daugiau meno.

„Pavyzdžiui, Austrijos centrinis bankas, jie labai daug skiria, jie kaupia Stradivarijaus smuikų kolekcijas“, – sakė G. Šimkus.

Vertingiausias parodos kūrinys – Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla“. Jos vertė – virš 70 tūkstančių. Čia pristatoma tik dalis Lietuvos banko kolekcijos, iš viso joje – 200 kūrinių.

„Aišku, viską galima paversti pinigais. Tai kažkas būtų link milijono eurų“, – įvertino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Banko meną bus galima apžiūrėti kelis mėnesius. Daugiausiai tai – Lietuvos kaimai, trobos, ežerai, laukai ir viena „Bobutė iš Palangos“. Ji klausimų kelia ir dailėtyrininkui.

„Nu, kam bankui reikėjo pirkti bobutę, vargšę tokią, ir pakabinti ją banke?“ – stebėjosi V. Liutkus.

Bobutę nutapė Petras Kalpokas.

„Šitas man yra mįslė“, – sakė dailėtyrininkas.