„Buvo svarstomas klausimas, ar reikėtų kelti civilinės saugos sistemos parengties lygį. Tai buvo nuspręsta parengties lygio į antrą nekelti“, – žurnalistams po komisijos posėdžio sakė jos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

„Dirbsime įprastu režimu. (...) Aišku, informaciją matome, informacija dalinamasi ir įvykius stebi tiek kariuomenė, tiek mūsų institucijos, bet tai, ką mes dabar matome, nėra pagrindo kelti lygio į aukštesnį“, – pridūrė jis.

Ministras teigė, jog pareigūnai nemato požymių, jog pratybų Lietuvos pašonėje metu galėtų įvykti ekstremalūs įvykiai, tokie kaip karių priartėjimas prie šalies sienos ar sienos kirtimas.

Tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos, tiek Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai turi informaciją, kad reikia stebėti, reikia būdrauti, bet kažkokių planų neįvedame. Nėra požymių, kad tai reikėtų daryti.

Už civilinę saugą yra atsakingos viešojo saugumo, visuomenės sveikatos institucijos.

Pratybos „Zapad“ Vakarų Rusijoje, Baltarusijoje ir Karaliaučiaus srityje vyks rugsėjo 14 – 20 dienomis.

Maskva skelbia, kad pratybose dalyvaus mažiau nei 13 tūkst. karių, bet NATO ir Lietuvos pareigūnai teigia, kad šis skaičius dirbtinai sumažintas, dalį pratybų išskiriant į atskirus mokymus, siekiant išvengti prievolės kviesti stebėtojus.

Pasak vidaus reikalų ministro, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis mokymų metu nėra suplanuotas, tačiau būtų rengiamas esant reikalui.

Jo teigimu, pasieniečiai ar Viešojo saugumo tarnyba parengties lygio nėra padidinusios, tačiau stebi situaciją ir yra pasirengusios reaguoti.

„Tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos, tiek Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai turi informaciją, kad reikia stebėti, reikia būdrauti, bet kažkokių planų neįvedame. Nėra požymių, kad tai reikėtų daryti“, – sakė E.Misiūnas.

Rusija ir Baltarusija teigia, kad pratybos „Zapad“ bus grynai gynybinio pobūdžio. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis praėjusią savaitę sakė, kad per mokymus „gynybą gali sekti kontrpuolimas ir puolimo inscenizacija“.