Nuo sausio 1 d. NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktoje pamainoje (angl. NATO Response Force, NRF-14) pradėjo budėti trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos Baltijos batalionas. Pusmečio budėjimą Lietuvos kariai taip pat pradeda ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgų kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group).

Lietuvos kontingentą ES kovinėje grupėje sudarys Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono motorizuotoji pėstininkų kuopa su aprūpinimo būriu, taip pat civilių ir karių bendradarbiavimo skyrius, karo policijos skyrius ir tarptautiniam štabui priskirti kariai - iš viso apie 130 karių. Kartu su lietuviais ES kovinėje grupėje budės kariai iš Lenkijos, Latvijos, Slovakijos ir Vokietijos.

NATO greitojo reagavimo pajėgose budėsiantis trišalis Baltijos batalionas suformuotas 2007 m. rugsėjo mėnesį, batalionui vadovauja Lietuva. Baltijos batalioną sudaro Estijos ir Lietuvos kariniai padaliniai ir Latvijos štabo kariai.

Baltijos batalionui Lietuva skyrė mechanizuotąsias pėstininkų ir štabo paramos kuopas, logistinės paramos padalinį, Estija - mechanizuotąją pėstininkų kuopą, logistinės paramos elementą. Dėl ekonominio sunkmečio Latvijai šių metų vasarą sumažinus savo indėlį, Lietuva įsipareigojo batalionui papildomai skirti karių kuopą ir prieštankinį būrį, Estija - karo policijos ir išminavimo karinius vienetus. Iš 800 batalioną sudarančių karių, daugiau nei 600 yra Lietuvos kariai.

„Tai viena iš svarbiausių pastarųjų metų Lietuvos karių kovinio pasirengimo užduočių, po rengimosi ir dalyvavimo tarptautinėse misijose, - pranešime spaudai cituojama krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. - Budėjimas NATO greitojo reagavimo pajėgose Lietuvai būtų labai rimtas išbandymas ir atsakomybė, jei šis karinis vienetas būtų aktyvuotas ir išsiųstas į operacijos vietą kilus kokiai nors krizinei situacijai, dėl kurios būtų NATO sprendimas suteikti pagalbą. Nekyla abejonių dėl karių profesionalumo, tačiau reikėtų pastangų sutelkti lėšas NRF-14 perkėlimui.“

Pasak krašto apsaugos ministrės, daugelyje NATO šalių lėšos greitojo reagavimo pajėgų perkėlimui neplanuojamos gynybos biudžetuose, nes finansavimas skiriamas, kai nusprendžiama siųsti dalinius į operacijos vietą. Sprendimas dėl lėšų skyrimo gali būti priimamas šalies parlamente arba vyriausybėje.

NRF sausumos pajėgų komponente Baltijos batalionas budės pusmetį. NRF-14 sausumos komponentui vadovauja Danija. Komponentą sudaro dvi JAV pėstininkų brigados (vienai iš jų priskirtas Baltijos batalionas) ir Graikijos pėstininkų brigada. NRF-14 sausumos komponente taip pat dalyvaus kariai iš Nyderlandų, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Norvegijos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Italijos.

NRF suteikia Aljansui galimybę greitai reaguoti į įvairaus pobūdžio krizes, įskaitant kolektyvinės gynybos atvejį, bet kuriose pasaulio vietoje. Tai - aukštos parengties ir technologiškai pažangios Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai. NRF gali būti pradėtos perdislokuoti į operacijų rajoną praėjus penkioms dienoms po sprendimo priėmimo. Šios pajėgos geba pačios išsilaikyti ir vykdyti misijas, apimančias įvairaus spektro operacijas visame pasaulyje.

NATO narės NRF kas pusmetį rotacijos principu priskiria atskirus vienetus. Prieš budėjimą pusmetį vyksta NRF pajėgoms priskirtų nacionalinių vienetų apmokymo programa, apimanti tiek individualius vienetų mokymus, tiek bendras pratybas. Budėjimo metu NRF pajėgoms priskirti nacionaliniai vienetai budi savo šalyje ir turi būti pasirengę, NATO priėmus sprendimą panaudoti pajėgas, per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną.

Sprendimą kurti greitojo reagavimo pajėgas NATO šalys priėmė 2002 m. lapkritį Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu. Sprendimą aktyvuoti pajėgas priima Šiaurės Atlanto Taryba. Pirmą kartą pajėgos buvo aktyvuotos 2005 m. spalio mėn. padėti nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui. Humanitarinėje operacijoje dalyvavo ir Lietuvos vandenvalos vienetas.

NATO greitojo reagavimo pajėgose Lietuvos kariuomenės vienetai pradėjo budėti 2005 m. Pajėgose yra budėjęs Lietuvos kariuomenės logistikos (vandens valymo) vienetas (2005 ir 2008 m.), Specialiųjų operacijos pajėgų eskadronai (2005, 2006, 2008 m.), Karinių oro pajėgų kariai (2008 m.), Lietuvos karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir nukenksminimo laivas (2006, 2007, 2009 m.).

ES kovinės grupės - daugianacionalinės jungtinės greitojo reagavimo pajėgos, skirtos kovai su krizėmis. ES narės priskiria po pusmetį budėti jose savo karius ir techniką. Kovinėms grupėms priskirti nacionaliniai kariniai vienetai budi savo šalyse būdami aukštos parengties, o ES politinei vadovybei priėmus sprendimą panaudoti kovinę grupę krizės regione, kariai per 5-10 dienų turi būti pasirengę vykti į operaciją bet kur už ES ribų, 6 tūkst. kilometrų spinduliu aplink Briuselį. Pirmoji ES kovinė grupė pradėjo budėti 2005 metų pradžioje, o nuo 2007 metų kiekvieną pusmetį budi po dvi kovines grupes. Kiekvieną grupę sudaro apie 2 tūkst. karių.