Žolinės metu bažnyčioje šventinami pirmieji derliaus vaisiai, gėlės.

Krikščioniškasis paprotys švęsti Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę yra kilęs iš Marijos laidotuvių legendos.

Anot jos, kadangi Dievo motina buvo paimta į dangų su visu kūnu ir siela, jos karste pasiliko tik gėlės, kuriomis buvo papuoštas Marijos kūnas.

Dėmesys palaimintajam Matulioniui

Daug tikinčiųjų per Žolinę atvyksta į Pivašiūnuose esančią bažnyčią, garsėjančią Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu. Žolinės atlaidai čia tęsiasi aštuonias dienas.

Pernai per šventę šis paveikslas buvo atiduotas restauruoti, todėl keliasdešimt tūkstančių į Pivašiūnus atvykusių žmonių galėjo pamatyti tik jo kopiją.

„Naujomis spalvomis nušvitęs restauruotas paveikslas jau sugrįžo į Pivašiūnų šventovę. Mes džiaugiamės, kad ne tik mūsų bažnyčia po remonto pasipuošė, bet ir naujai restauruotas paveikslas pas mus atvyko“, - BNS sakė Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas monsinjoras Vincas Baublys.

Per dailėtyrinę ekspertizę buvo nustatyta, kad minėtas paveikslas maždaug septynioliktojo amžiaus viduryje buvo nutapytas Lietuvos dailininko, tačiau jo kilmė išlieka apipinta legendomis.

Pasak V.Baublio, pagrindinis dėmesys per šiemet vykstančius Žolinės atlaidus bus skiriamas padėkai arkivyskupui ir kankiniui Teofiliui Matulioniui. Popiežius Pranciškus šią vasarą paskelbė sovietų kalintą T.Matulionį palaimintuoju.

Žolinės atlaidų išvakarėse į Pivašiūnus buvo atvežtos arkivyskupo relikvijos.

„Teofiliaus Matulionio paskelbimas palaimintuoju yra labai didelė dovana tiek tikinčiųjų bendruomenei, tiek visai lietuvių tautai“, - sakė klebonas V.Baublys.

Iššūkis pasistatyti automobilį

Nors į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose atvyksta daug pėsčiomis keliaujančių piligrimų, daugelis žmonių čia atvažiuoja automobiliais. Tai kasmet kelia galvos skausmą vos 300 gyventojų turintį kaimelį prižiūrinčiai seniūnijai. Vienas pagrindinių iššūkių jai yra sukurti parkavimo vietas.

Pivašiūnų seniūnė Rima Čelkonienė pasakojo, kad pačiame kaime yra vos keletas didesnių automobilių stovėjimo aikštelių. Per kiekvienas Žolines vietiniai gyventojai užleidžia automobiliams savo pievas ar ganyklas.

„Žmonės tikrai geranoriškai leidžia statyti mašinas pas save“, - sakė seniūnė.

Ji teigė, kad kiekvienais metais auga Pivašiūnuose dirbančių prekybininkų skaičius. Daugiausiai per Žolinę čia prekiauja namudininkai, gaminantys medžio dirbinius, papuošalus, religine atributiką, kosmetiką.

Dideli renginiai Žolinei paminėti antradienį vyks ir Krekenavoje, Pažaislyje, Rumšiškėse bei kituose miestuose.

Sinoptikai teigia, kad antradienis Lietuvoje bus šiltas, šalyje tikriausiai nelis.

Žolinė Lietuvoje yra nedarbo diena nuo 2000 metų, kai parlamentas šią dieną įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą.

2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.