– Praėjusią savaitę buvo vykdoma akcija "Greitis". Kiek tokios vienkartinės akcijos turi poveikio?

– Manau, kad tokios akcijos vairuotojų elgesiui kelyje daro poveikį. Pažvelgę į praėjusių metų šios akcijos statistiką ir palyginę su šių metų, matome, kad pažeidimų skaičius sumažėjo perpus. Vairuotojai išgirdo mūsų raginimus ir stengėsi paisyti maksimalaus greičio nurodymų – rezultatai pasiekti. Kai buvo vykdoma akcija, važiavau iš Vilniaus į Klaipėdą ir mačiau, kai artėdami iki greičio matuoklių vairuotojai mažindavo greitį.

– Ar nevertėtų apskritai mažinti greičio viršijimo tolerancijos ribos?

– Tokius dalykus galime svarstyti, tačiau reikia atsižvelgti ir į tokių baudų administravimo kainą – padidėjusį darbo krūvį pareigūnams, kurių trūkumą šiuo metu ir taip jaučiame, ir išaugusias išlaidas dokumentams sutvarkyti. Baudos nedidelės, palyginti su daromų pažeidimų žala.

– Tokiu atveju susidaro savotiško nebaudžiamumo keliuose atmosfera.

– Taip nėra. Policijos pareigūnai dirba savo darbą. Greičio viršijimo tolerancijos ribos neretai yra sumažinamos, apie tai garsiai nepranešus visuomenei. Akcija "Greitis" buvo vykdoma daugelyje ES šalių, todėl apie ją buvo pranešta. Mes vykdome prevencines saugaus greičio akcijas ir nepranešę, sumažiname greičio matuoklių tolerancijos ribas, tad reikėtų nenustebti, jeigu gausite pranešimą apie tai, kad buvote užfiksuotas greičio matuokliu, kai greitį viršijote keliais kilometrais ar 10 km/val. Tokios garsiai viešinamos akcijos tik primena, kad niekuomet neturime peržengti maksimalaus leistino greičio ribos.

– Per praėjusią savaitę policija nustatė beveik 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Dažniausiai greitis viršytas 21–30 km/val.

– Bet koks greičio viršijimas be būtinos priežasties yra nepateisinamas. Greičio ribojimai nėra sugalvoti šiaip sau. Jie nustatomi nagrinėjant daug statistinių duomenų – eismo įvykių dažnumas kelyje, kelio dangos būklė, kelią supanti aplinka ir t.t. Reikia suvokti, kad kuo labiau viršijamas greitis, tuo liūdnesni būna eismo įvykio padariniai.

– Žvelgiant į praėjusių metų eismo statistiką, galime džiaugtis, kad sumažėjo žuvusiųjų skaičius, tačiau išaugo sužeistųjų. Kodėl atsirado toks pokytis?

– Žuvusiųjų keliuose skaičius mažėja todėl, kad taikoma nemažai inžinerinių priemonių saugumui keliuose užtikrinti. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) užmiesčio keliuose pavojingose vietose įrengia žiedines sankryžas, avaringose vietose mažinamas leistinas greitis, įrengiamos saugos salelės, greičio matuokliai ir t.t. Policijos pareigūnai, vykdydami prevencines akcijas, taip pat prisideda prie saugumo situacijos keliuose gerėjimo. Žmonių gyvybę padeda gelbėti ir santykinai atsinaujinęs automobilių parkas. Dabar keliais važinėja daug automobilių, pagamintų jau po 2000 m. Juose įdiegtos saugumo priemonės padeda apsaugoti automobilių keleivius nuo žūčių ir sunkių sužalojimų.

– Nevyriausybinės organizacijos Europoje ragina mažinti sunkiai sužeistųjų keliuose skaičių. Kokių priemonių reikėtų imtis?

– Siekiant šio tikslo turi bendradarbiauti visos institucijos. Negalime sakyti, kad tai yra vien tik policijos uždavinys. Visi mes turime savas užduotis – policija vykdo kontrolę, inžinerines saugumo priemones diegia LAKD. Įtakos turi ir ekonominė šalies situacija. Kuo ji gerensė, tuo dažniau žmonės renkasi naujesnius automobilius. Naujesnis automobilis visuomet saugesnis.

– Eismo įvykio priežastimi dažniausiai įvardijami du dalykai – nepasirinktas saugus greitis ir nesuvaldytas automobilis. Ar nereikėtų detalesnės eismo įvykių analizės, kad taikomos eismo saugumo priemonės būtų tikslesnės?

– Ne tik policija, bet ir kitos institucijos analizuoja eismo įvykius. Eismo įvykių priežastimi neretai tampa faktoriai, į kuriuos iškart sureaguoti gana sunku. Kartais eismo įvykio kaltininkas yra pats vairuotojas, kartais – eismo aplinkybės ar įvykių visuma. Pavyzdžiui, kelyje "Via Baltica" įtakos eismo saugumui turi ir vairuotojų elgesys – greičio viršijimas, neatidumas, neapgalvotas lenkimas ir pats kelias – jis per siauras tokiam transporto srautui, jame susiduria daug skirtingų eismo dalyvių – sunkvežimių vilkstinės, lengvieji automobiliai, žemės ūkio technika, pėstieji. Kad užtikrintume šiuo keliu vykstančiųjų saugumą, turime galvoti ne tik apie pareigūnų patruliavimą, tačiau ir paties kelio rekonstrukciją – jo platinimą, papildomų juostų įrengimą. Tai ir bus daroma artimiausiu metu.

– Neretai vairuotojai pasigenda aktyvesnio pareigūnų darbo miestų sankryžose, vietose, kur vairuotojai linkę dažnai pažeisti Kelių eismo taisykles, pavyzdžiui, važiuoti A juostomis.

– Geriausia, kad A juostomis važiuotų tos transporto priemonės, kurioms ir suteikta ši galimybė. Reikia suprasti, kad policijos pareigūnas neturi būti kažkokia bauginimo priemonė. Pirmiausia reikia kalbėti apie tai, kaip didinti vairuotojų kultūrą. Tuo turime rūpintis nuo mažų dienų. Policijos pareigūnai stengiasi jau vaikams aiškinti, kodėl svarbu demonstruoti pagarbą kiekvienam eismo dalyviui. KET pažeidimams neturi būti pakantus nė vienas vairuotojas.

– Vis dėlto vairuotojai neretai pasigenda aktyvesnio policininkų darbo ir eismo kontrolės. Ne iš vieno lūpų yra tekę išgirsti, kad jis nebeatmena, kada jį buvo sustabdę policijos pareigūnai.

– Tokį vairuotoją reikia pagirti. Jeigu jam neteko bendrauti su policijos pareigūnais, vadinasi, jis važinėja nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl pareigūnai jam ir netrukdo. Pareigūnai turi reaguoti ir reaguoja tik į tuos vairuotjus, kurie pažeidinėja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

– Daug diskusijų visuomenėje kelia 0 promilių įstatymas. Kokia jūsų nuomonė?

– Aš esu už tai, kad prie vairo sėstų tik visiškai blaivus asmuo. Dažnai mes lyginamės su šalimis, kur leistinos alkoholio kiekio normos kraujyje yra panašios, kaip dabar galiojančios Lietuvoje, arba net didesnės, tačiau mes dar nesame pribrendę tokiems dalykams. Mūsų visuomenėje vairuotojai vis dar rizikuoja net ir keliomis promilėmis viršydami leistiną normą sėsti prie vairo. Turi būti aiškiai pasakyta – jeigu vartojai alkoholio, prie vairo tau ne vieta.

– Yra šalių, kur susiklosčiusi praktika bausti ne tik neblaivų vairuotoją, tačiau ir tuos, kurie ryžosi su juo važiuoti, žinodami, kad vairuoja neblaivus asmuo.

– Tokia idėja pakankamai gera, tačiau manau, kad platesnė jos reikšmė ir žinia, kuri siunčiama, kad turime būti pilietiški ir netoleruoti tų, kurie prie vairo sėda neblaivūs. Neleisti sėsti neblaiviam asmeniui prie trasnporto priemonės vairo yra žingsnis, didinantis kiekvieno mūsų saugumą kelyje. Svarbiausias, esant tokioms situacijoms, yra pilietiškumas. Baudomis pilietiško žmogaus neišugdysi. Turime galvoti ne apie nuobaudas, o ugdyti pilietiškumą ir kiekvieno atsakomybę. Ši taisyklė, manau, tinka ne tik kalbant apie saugumą keliuose, tačiau apskritai apie visuomenę.

– Dar viena tema, kelianti visuomenės susidomėjimą, – grįžimas prie baudos balų sistemos. Kaip jūs ją vertinate?

– Manau, kad tai yra efektyvi priemonė. Kai vairuotojui iškils grėsmė prarasti vairuotojo pažymėjimą, o ne tik atsisveikiinti su tam tikra pinigų suma, elgesys turėtų pasikeisti. Vyresni vairuotojai tikriausiai atsimena, kaip pasikeisdavo elgesys keliuose tų, kurie surinkdavo kritinį baudos balų skaičių. Kai pasieksime tokį kultūros lygį, kai nepriklausomai nuo baudos dydžio keliuose elgsimės saugiai, galėsime baudos balų sistemą ir pamiršti.

– Keliuose daugėja elektroninių prietaisų. Ar nesibaiminate, kad jie pakeis policininkus?

– Jau anksčiau minėjote, kad policijos pareigūnus vairuotojai nori matyti keliuose, tad galiu tik užtikrinti, kad, nepaisant to, kiek įvairių elektroninių priemonių bus įrengta, policininkai iš kelių nedings ir darbo kelyje neatsisakys.