Kodėl tai svarbu?

Karo istorijos ekspertas prof. Valdas Rakutis su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalijo įžvalgomis, kodėl buvo svarbu, kad Sovietų Sąjungos kariuomenė būtų išvesta iš Lietuvos teritorijos.

"Kariuomenės išvedimas žymėjo sovietinės epochos pabaigą. Ne iki tol buvo, kad mes priėmėme nepriklausomybę, bet reikėjo akis į akį susitikti su okupantų kariuomene. Tad tai tikrai buvo ženklas, kad jų egzistavimas Lietuvoje baigėsi, ir paskutinis akordas Lietuvos laisvės paskelbimo byloje. Manau, kad to meto nuotaiką būtų galima pavadinti palengvėjimu. Tai buvo didelė mūsų laimė, kad mes atsikratėme sovietų kariuomenės", – pastebėjo V.Rakutis.

Kariuomenės išvedimas žymėjo sovietinės epochos pabaigą.

Tol, kol sovietų armija buvo Lietuvoje, žmonės nesijautė saugūs. Jei būtų pasikeitusi padėtis, bet kurią akimirką galėjo būti panaudota jėga ne tik prieš besikuriančią mūsų šalies kariuomenę, bet ir prieš taikius žmones.

"Buvo akivaizdu, kad, pasikeitus situacijai, kariuomenė galėjo tapti Rusijos atsvaros tašku. Ypač mūsų besikuriančios kariuomenės pajėgos nuolat jautė priešo armijos buvimą. Nors paskutiniai sovietų kariai Lietuvoje nebuvo labai politiškai angažuoti, bet spaudimas vis tiek labai jautėsi. Kai sovietinė kariuomenė buvo išvesta, mūsų kariai galėjo pasijausti visapusiškais šeimininkais ir perimti karininkų ramoves, štabus, poligonus ir kitus karinius objektus į savo rankas", – nurodė V.Rakutis.

Išvedimas užtruko

Nors Lietuva paskelbė nepriklausomybę 1990-ųjų kovo 11-ąją, sovietų valdžia delsė iš teritorijos išvesti karius. Prireikė daugiau nei poros metų tam, kad paskutinis okupanto karys paliktų Lietuvą.

"Nėra paprasta taip greitai visus karius išvesti. Čia buvo įkurta nemažai dalinių, tad juos Rusijoje reikėjo kažkur padėti, sukurti jiems naujas bazes. Tuo pat metu, kai sovietai išvedinėjo kariuomenę iš Lietuvos, toks pats veiksmas buvo atliekamas ir iš Centrinės Europos, kur karinės bazės buvo įrengtos Vokietijoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitose šalyse", – komentavo karo istorikas.

Profesorius tikino, kad ir patys sovietų kariai nelabai norėjo greitai išeiti iš Lietuvos, nes jiems tarnauti mūsų krašte visai patiko.

"Tarnyba Lietuvoje buvo laikoma tokia prestižine, kariams čia tikrai buvo gerai. Tad jie nebuvo suinteresuoti išeiti, todėl viskas taip užtruko. Tačiau labai svarbu yra tai, kad pavyko viską suderinti, jog, išėjus vienai kariuomenei, mūsų kariai galėjo perimti objektus. Žinoma, pereinamuoju laikotarpiu buvo ir turto grobstymo atvejų, bet tuomet dar nebuvo tokių didelių Lietuvos kariuomenės pajėgų, kurios būtų pajėgusios viską perimti, todėl ne visi kariniai objektai išliko", – įžvalgomis pasidalijo V.Rakutis.

Palinkėjimas mūsų kariams

Karo istorikas pažymėjo, kad tuo metu Lietuvoje karių profesionalų nebuvo tiek daug, didesnę dalį sudarė savanoriai. Jiems teko nelengva užduotis – įrodyti, kad jie verti pagarbos ir tikrai pasirengę stoti už Tėvynę.

Mūsų kariams reikia pereiti prie vakarietiško kariuomenės valdymo modelio, kai leidžiamos ir skatinamos individualios iniciatyvos.

"Mūsų kariuomenė turėjo tokio sovietinio mąstymo palikimą, bet nuo to pradėjo valytis, nes jautė pareigą, kad jie yra labai reikalingi, todėl kariai rodė aktyvumą. Tikrai buvo sunki užduotis jaunai kariuomenei perimti paliktą sovietinės kariuomenės turtą. Dabar, sakyčiau, kad Lietuvos kariuomenė daugumoje atvejų yra išsivaliusi nuo rusiško mąstymo, atsikrato vadinamosios dedovščinos, laisviau mąstome, bet yra dar vienas dalykas, kurio reikia išmokti. Mūsų kariams reikia pereiti prie vakarietiško kariuomenės valdymo modelio, kai leidžiamos ir skatinamos individualios iniciatyvos", – savo nuomonę išsakė V.Rakutis.

Pasak pašnekovo, mūsų kariuomenėje dar likę nemažai biurokratijos ir yra atvejų, kai kariai nesiryžta veikti, o laukia vadų nurodymų. Anot karo istoriko, dabartinė kariuomenė reikalauja įvairiapusiško profesionalumo, tad reikia, kad ir vadai kariais pasitikėtų bei leistų jiems patiems priimti daugiau sprendimų.

"Sunkiais laikotarpiais arba nurodymų nebūna, arba jie gali neatitikti realios situacijos, todėl karys turi būti motyvuotas, imtis iniciatyvos ir nebijoti, kad už tai bus nubaustas", – kokių standartų turėtų siekti Lietuvos kariuomenė, palinkėjo V.Rakutis.

Lemtingos akimirkos

Rugpjūčio 31 d. minima Laisvės diena. Šią dieną 1993 m. 23.45 val. Lietuvos Respublikos sieną kirto paskutinio Lietuvoje dislokuoto Rusijos kariuomenės dalinio likučiai. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo, iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos, pabaiga.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienas pirmųjų buvo iškeltas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimas. Lietuvos iniciatyva pradėtos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško atsako, o 1991 m. sausį sovietinė valdžia bandė nuslopinti Lietuvos nepriklausomybę panaudodama karinę jėgą.

Žlugus Sovietų Sąjungai ir sovietinę kariuomenę dislokuotą Lietuvos teritorijoje į savo jurisdikciją perėmus Rusijai, derybos buvo atnaujintos. 1992 m. sausio 31 d. įvyko pirmosios derybos ir rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas.

Išvedimas buvo pradėtas rugsėjo 8 d. ir vyko keturiais etapais. Rusijos pusė, bandydama išsiderėti įvairių Lietuvos pusei nepriimtinų nuolaidų, ne kartą skelbė, kad kariuomenės išvedimas yra stabdomas. Uždraudus į Rusijos karinius dalinius Lietuvoje įvesti naujokus, tai buvo daroma nelegaliai tiek geležinkelių, tiek oro transportu. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus. Siekiant, kad Rusijos karinės pajėgos nebūtų papildomos naujokais, Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti jos dalinius. Prieš pradedant Rusijos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos (apie 34,6 tūkst. karių).

Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d. (kaip ir buvo numatyta patvirtintame išvedimo grafike) Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas.

Lietuva derybų metu laikėsi principinės nuostatos, kad Rusijos kariuomenės buvimas Lietuvos teritorijoje yra ir buvo neteisėtas.

Šaltinis: Krašto apsaugos ministerija