Skandalingas atvejis – maždaug 100 šalies jūrininkų, plaukiojančių laivuose su Lietuvos valstybine vėliava, įstrigo Senegalo, Portugalijos, Italijos, Lenkijos ir JAV uostuose. Lietuvos jūrų laivininkystei (LJL) priklausantys penki laivai areštuoti už skolas, o jų įgulos tikrąja ta žodžio prasme tapo šios liūdnos situacijos įkaitais.

Kankynė tropikuose

Du mėnesius prie Vakarų Afrikos pakrančių besiblaškęs motorlaivis "Raguva" su 17 žmonių įgula ir 16 tūkst. t fosfatų kroviniu įstrigo Dakaro uoste (Senegalas). Laivas areštuotas už LJL skolas.

Užvakar degalų likučiai buvo besibaigią, taigi laivo komanda buvo priversta išjungti oro kondicionierius, kad taupytų tai, kas liko.

"Susisiekiau su tėčiu, pasakojo, kokiomis sąlygomis jie dabar gyvena. Dieną oro temperatūra 45 laipsniai karščio, nėra kuo kvėpuoti. Miegoti taip pat neįmanoma, Kai pasibaigs degalai, laivas nebeturės ir vandens tiekimo. Sakė, kad yra priversti labai brangiai mokėti už maisto produktus, todėl porcijos irgi sumažintos. Nuo nervinės įtampos žmonėms pakriko sveikata, ėmė skaudėti dantys. Komandos nuotaika labai prasta", – dienraščiui situaciją dėstė laivo "Raguva" vyriausiojo kapitono padėjėjo Juozo Bakanausko dukra Sonata Lapinskienė.

Maža to, įgula negali išeiti į miestą, nes iš jų atimti visi dokumentai. Viešame motorlaivio "Raguva" kreipimesi rašoma:

"Atplaukus į Dakaro uostą, "Migracinė tarnyba" surinko ir išsivežė visus įgulos LR ir Jūrininkų pasus. Pagal laivo agento tvirtinimą, kad tai įprasta vietinės uosto valdžios procedūra, ir dokumentai bus grąžinti prieš laivui išplaukiant. Po dviejų dienų laivas buvo oficialiai areštuotas, ir laivo įgulai buvo atsakytas laikinų leidimų išdavimas išėjimui į miestą, motyvuojant tuo, kad laivas areštuotas."

Pasak S.Lapinskienės, komanda jaučiasi kaip kalėjime. J.Bakanauskas, kaip ir daugelis jo kolegų, LJL dirba ne vieną dešimtmetį, yra lojalus kompanijai. Būtent todėl jam labai skaudu, kad pakliuvo į tokią situaciją.

Maitino pažadais

"Raguvos" įgula tikino, jog jau daugiau kaip tris mėnesius negavo atlyginimų, įskaitant dienpinigius, kurie sudaro didžiąją uždarbio dalį ir jie esą nurodyti LJL kolektyvinėje sutartyje bei asmeninėse darbuotojo sutartyse su darbdaviu.

"Įgulai, prieš išvykstant į laivą, LJL vadovybė tvirtai žadėjo, kad algos ir dienpinigiai bus mokami pilnai ir laiku, taip pat bus padengtos neišmokėtos skolos. Jūrininkai vėl patikėjo pažadais", – rašoma viešame įgulos kreipimesi.

Ir nors jūrininkai buvo apgauti, tačiau net tokiomis sąlygomis toliau budi pagal nustatytą grafiką, garantuoja laivo ir krovinio saugumą. Tik žmonės nebesupranta, kodėl jie turi dirbti nemokamai "būti areštuoti ir atsakyti už LJL valdininkų klaidas, kurios privedė anksčiau klestėjusią įmonę prie bankroto ribos".

Trūko kantrybė

Lietuvos saugios laivybos administracijos laikinai einanti pareigas direktorė Danguolė Raugalienė teigė, jog pirmojo skundo iš motorlaivio "Raguva" sulaukė prieš porą savaičių dėl galimo darbo sutarties pažeidimo. Toliau tas skundas keliavo į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, paskui – į Valstybinę darbo inspekciją.

Pirmasis į kovą dėl savo teisių stojo vienas "Raguvos" komandos narys, iš Vakarų Afrikos pakrantės išsiuntęs raštą į Lietuvą. Esą jo aktyvumas labai supykdė kapitoną, todėl įtampa laive dar labiau išaugo.

Viešumo nepanoręs šio jūrininko tėvas neslėpė, kad kelias savaites mina LJL slenksčius prašydamas galimybės net už savo pinigus repatrijuoti sūnų į Lietuvą, tačiau jo pastangos kol kas bergždžios. Teigiama, kad nėra kas sūnų pakeičia laive.

"Esu priverstas dirbti motorlaivyje "Raguva" ne savo noru, negaliu atgauti savo dokumentų ir negaliu net už savo lėšas palikti laivą. Prašau jūsų išnagrinėti šią situaciją, padėti repatrijuotis iš Dakaro į Lietuvą ir padėti atgauti kelionės išlaidas bei atlyginimą", – tokį nevilties persunktą skundą liepos pradžioje gavo Lietuvos saugios laivybos administracija.

Dar po dešimties dienų kantrybė trūko ir likusiai komandai su kapitonu Viktoru Osipovu priešakyje. Šie iš atsakingų asmenų taip pat pareikalavo objektyvios informacijos apie esamą situaciją, laivo išplaukimą iš Dakaro ir uždarbio išmokėjimą.

"Kiek žinau, ir bankas, ir Susisiekimo ministerija bando sukurti kažkokį planą, kad tie jūrininkai galėtų sugrįžti namo. Daugiau nieko negaliu pasakyti, irgi esu tik samdomas darbuotojas", – dienraščiui sakė prisistatyti nepageidavęs Lietuvos jūrų laivininkystės atstovas.

Siūlo pasikeisti vietomis

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža yra nustebęs, kad valstybinės įmonės laivai parduodami bankams, "jūrininkams numetamas kąsnelis" ir net degalams nėra pinigų.

"Ir blogiausia, kad tai jau ne tik "Raguvos" reikalai, čia tų laivų – visa puokštė. Siaubinga, kad bendrovės valdytojai nesutaria su bankais ir leidžia žlugdyti įmonę. Tokios pabaigos ir buvo galima tikėtis. Areštuotuose laivuose baigiasi degalai, maistas, blokuojamos banko kortelės, kapitonai net maisto įgulai nupirkti nebegali. Kur tai matyta?" – baisėjosi P.Bekėža.

Pasak pašnekovo, kodėl jūrininkų sąskaita reikėtų išlaikyti įmonę ir bankus? Esą, dirbant tokiomis sąlygomis, kantrybė turi savo ribas.

"Ar įsivaizduojate, kokie ten karščiai? Reikia pasiųsti įmonės valdybos narius, kad jie bent parą pabūtų tokiomis sąlygomis, kokiomis priversti dabar gyventi jūrininkai. Gal tada supras, ką tai reiškia", – teigė P.Bekėža.

Suteikė paskolą

Vakar didžiausias Lietuvoje bankas LJL suteikė 650 tūkst. JAV dolerių trumpalaikę paskolą. Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, lėšos skirtos areštuotų laivų jūrininkų maistui, vandeniui, iš dalies – atlyginimams.

LJL valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tikino, kad sudėtingiausioje situacijoje iš visų LJL areštuotų laivu yra "Raguva" Senegalo uoste Dakare. Tad esą jis jau vakar turėjo būti papildytas degalais.

Panaudojant banko suteiktą trumpalaikį kreditą, degalais aprūpinama ne tik "Raguva", bet ir prie Portugalijos krantų esantis laivas "Voruta".

Susisiekimo ministerija esą renka išsamią informaciją apie nuolat kintančią kiekvieno laivo situaciją ir poreikius, taip pat ieško galimybių laivų įguloms, kurios pareiškė norą būti repatrijuotos, grįžti į Lietuvą.

Įspūdingos ir skolos, ir algos

Susisiekimo ministras neprognozuoja, kokios perspektyvos laukia finansinėje krizėje atsidūrusios valstybės kontroliuojamos Lietuvos jūrų laivininkystės. Dabar pagrindinis tikslas yra atgauti laivus.

Pagrindinis LJL akcijų paketas (56,66 proc.) priklauso valstybei, kuriai šiuo atveju atstovauja Susisiekimo ministerija.

Valstybės įmonių tinklalapyje pateikiama informacija, kad LJL dirba 258 žmonės, o vidutinio vadovaujančio darbuotojo alga per mėnesį siekia 2 703 eurus, neatskaičiavus mokesčių.

Kompanijos įsiskolinimai yra apie 20 mln. eurų, iš jų trys ketvirčiai skolos sudaro didžiausiam kreditoriui – bankui.