– Ar paskaičiavote, kiek lėšų reikės tam didžiuliam utopiniam planui, po kurio viskas būtų kitaip?

– Aš nevartočiau žodžio „utopija“, nes planas yra sudarytas kiekvieniems metams artimiausiems 30 metų. Čia galima skirtingai vertinti. Tolimiausias laiko taškas yra 2052 m., tai atrodo labai toli. Bet tai nereiškia, kad tik 2052 m. tie planai ir bus įgyvendinti. Dalis tų planų jau yra įgyvendinama. Ir turbūt naujo išvykimo terminalo statybos yra ryškiausias to pavyzdys. Dabar mes sakom, kad artimiausiu metu mums neužteks to išvykimo terminalo. Jo užteks išvykstantiems keleiviams, bet atvykstančių keleivių patirtis bus ženkliai prastesnė. Dėl to mes norim jau dabar imtis veiksmų tam, kad galėtume kuo greičiau pradėti statyti atvykstančių keleivių terminalą, kad galėtume Vilniaus oro uosto pajėgomis padidinti iki 7,5 mln. keleivių aptarnavimo per metus. Mūsų dabartiniai pajėgumai buvo projektuoti 3 mln. keleivių per metus. Metai baigėsi, 2023 m. aptarnavome 4,4 mln. keleivių per metus. Tai pagrindinis mūsų ilgalaikio išvystymo plano tikslas yra, kad niekada per artimiausius 30 metų netektų atsidurti tokioje situacijoje, kai mes turim mažiau pajėgumų negu yra keleivių.

– Tai kiek pinigų reikės tokiems planams įgyvendinti?

– Tai atvykimo terminalui apie 70 mln. eurų bus reikalinga, apie 40 mln. eurų bus reikalinga esamų terminalų pertvarkai ir galutinei integracijai į vieną sistemą. Dar apie 10 mln. eurų numatyta tokiai centrinei aikštei, kurioje susijungtų visi mūsų keleivių terminalai. Kas yra geras dalykas, kad mes didžiąją dalį šitų investicijų esame pasiryžę skirti iš įmonės uždirbtų lėšų arba mūsų skolintų lėšų. Tai iš esmės reiškia, kad mes planuojame, kad mūsų komercinė veikla leistų finansuoti visą šitą plėtrą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Srautai didės, vadinasi, reikės ne tik daugiau pastatų, bet ir daugiau žmonių. Ar nusimatėt, kiek naujų darbo vietų bus sukurta ir iš kur gausit naujų darbuotojų? Nes ir šiuo metu galbūt susiduriate su iššūkiais, kad galbūt darbui nelabai patraukli vieta yra oro uostas.

– Darbuotojų mums šitoj vietoj pavyks pritraukti. Mes vien per šiuos metus esame suplanavę apie pusšimtį papildomų darbo vietų. Tikėtina, kad žiūrint ilgesnę perspektyvą, su keleivių ir skrydžių srautų augimu, tų darbuotojų mums reikės daugiau.

– Visiems įdomu, kur galėsime keliauti po 30 metų. Ar planuojate kažkokių tolimų reisų?

– Kalbėti apie konkrečius maršrutus žvelgiant į 30 metų perspektyvą yra gerokai sunkiau negu kalbėti apie infrastruktūrą ir plėtrą. Aš manau, kad nereikės laukti 30 ar net 10 metų, kad atsirastų tiesioginiai skrydžiai į Šiaurės Ameriką arba konkrečiai JAV.