Per metus galiu sutaupyti beveik 12 tūkst. eurų.

Gedvilei – 31-eri. Neseniai mergina persikraustė į Karoliniškes. Nutarė kurį laiką pagyventi pas tetą. „Per metus galiu sutaupyti beveik 12 tūkst. eurų“, – skaičiavo Gedvilė. Sako, kai tokios nuomos kainos, taip kur kas lengviau susitaupyti nuosavam būstui. „Kadangi esu kilusi iš Utenos, į Uteną negrįšiu gyventi, nes dirbu ir gyvenu Vilniuje. Man pasisekė, kad turiu tetą. Yra draugų vilniečių, kurie išsikraustė gyventi atgal pas tėvus, jie daro lygiai taip pat – taupo pinigus“, – pasakojo mergina.

Kad jauni žmonės vis dažniau grįžta gyventi pas tėvus ar gimines, sako ir ekspertai. Tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl po ilgos pertraukos Lietuvoje ėmė daugėti žmonių, gyvenančių perpildytuose būstuose. Anot Statistikos departamento, tokių šalyje jau beveik ketvirtadalis. Pagal šį rodiklį Lietuva, palyginti su kitomis Europos šalimis, dešimtoje vietoje iš trisdešimties.

„Mažėjant gyventojų, būstų skaičiui augant, turėtume gyventi plačiau ir plačiau. Bet tas platėjimas nelabai matosi“, – sakė Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Donatas Burneika.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Būstas perpildytas, kai šeimai tenka mažiau kambarių nei nustatytas minimalus skaičius. Skaičiuojama, kad pora turėtų gyventi mažiausiai dviejų kambarių bute. Jei virtuvė didesnė nei keturi kvadratiniai metrai, ji taip pat laikoma atskiru kambariu. Tad jei pora gyvena vieno kambario bute, kuris turi bendrą virtuvės ir svetainės erdvę, butas – jau perpildytas. Anot ekspertų, gyventi susispaudus, privertė suprastėjusi jaunimo finansinė padėtis.

„Jaunimo 18-24 metų skurdo rodikliai per pandemiją pablogėjo. Tikėtina, kad jie negalėjo išsimokėti savo būstų, išsilaikyti, todėl  ir atsirado tas ankštumas“, – sakė Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Asomavičienė.

Be to, mažėja būsto įperkamumas, o nuomos kainos auga. Ekspertai sako, kad rinkoje siūlomo būsto plotas traukiasi.

„Kalbant apie projektus, kurie statomi daugiabučiai pardavimui, Vilniuje jų plotas per dešimtmetį sumažėjo beveik 20 proc. Jei anksčiau vidutinis plotas buvo daugiau nei 60 kvadratinių metrų, tai dabar – šiek tiek daugiau nei 50 kvadratinių metrų“, – skaičiavo „Ober Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Būstai mažėti pradėjo dar nuo finansinės krizės 2008 m. Tąkart nekilnojamojo turto vystytojai siekė pasiūlyti įperkamesnį būstą, todėl ėmė mažinti jo plotą.

„Šeimos, kurios ieško 3-4 kambarių arba erdvesnio būsto naujuose projektuose, susiduria su problema, kad pasirinkimas yra labai mažas“, – sakė R. Reginis.

Prie to, kad viename bute gyvena daugiau žmonių nei priklauso, prisideda ir pinigų pirmojo būsto subsidijoms bei socialinių būstų trūkumas. Pastarojo Lietuvoje tenka laukti maždaug trejus metus.

„Būstas didmiestyje – kai penkių asmenų šeima su trimis nepilnamečiais įkeliama į bendrabučio kambarį. Penki asmenys gyvena viename nedideliame kambarėlyje ir turi dalintis bendra vonia, bendru tualetu ir virtuve. Tai tikrai nėra orios sąlygos“, – teigė A. Asomavičienė.

Tuo pat metu Savivaldybių asociacija tikina, kad tokių atvejų negirdėjusi ir sako, kad būstas suteikiamas pagal kiekvienos savivaldybės galimybes.

„Įstatymas nustato, kad suteikiant socialinį būstą kiekvienam žmogui turi tekti ne mažiau nei dešimt, ne daugiau keturiolikos kvadratinių metrų“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė.

Susispausti šiemet lietuvius privertė ir į šalį atvykę Ukrainos karo pabėgėliai. Jų nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko beveik 70 tūkst.

„Kitų metų statistikoje tai atsispindės, tą jaučiame ir rinkoje: ir būsto kainos išaugo, ir žmonėms darosi sunku rasti būstus. Keliasi didelėmis šeimynomis arba po kelias šeimas į vieną butą. Tiesiog nėra pasirinkimo“, – sakė A. Asomavičienė.

Dažniausiai perpildytuose būstuose gyvena serbai, latviai ir rumunai. Rečiausiai – Maltos ir Kipro gyventojai.