„Automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius auga, norime padovanoti ir paskatinti įsigyti švilpukus, žvėrys ateina ir į miestą“, – BNS sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė.

Šį rudenį akcija išsiplėtė ir vyksta jau 15 miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje ir Šilutėje.

Spalio 9–15 dienomis, per tikslinę policinę prevencinę priemonę „Dėmesys į kelią“ (angl. Focus on the road), inicijuotą Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), Lietuvos kelių policijos tarnybos ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai kartu su socialinės iniciatyvos partneriu bendrove „Autoaibė“ dalins vairuotojams rudenį aktualias saugumo priemones – ultragarsinius švilpukus.

Šiemet Lietuvoje įvyko per 4,3 tūkst. automobilių susidūrimų su gyvūnais.

Per juos sužeista beveik 30 žmonių, vienas žuvo. Rugsėjo mėnesį užfiksuoti 275 susidūrimai su gyvūnais. Nuo 2017 iki 2022 metų per transporto priemonių susidūrimus su gyvūnais žuvo penki žmonės, skelbia Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Palyginti praėjusius metus su 2017 metais, susidūrimų atvejų su gyvūnais skaičius šalies keliuose yra išaugęs daugiau negu 100 procentų – nuo 2 tūkst. 424 atvejų 2017 metais, iki 4 tūkst. 931 atvejo 2022-aisiais.

Lietuvos policijos statistika rodo, kad rudenį pavojingiausi mėnesiai – spalis, lapkritis ir gruodis, o pavasarį – gegužės mėnuo.

„Rudenį, kai keliuose labai padaugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais, rekomenduojame vairuotojams atidžiai stebėti kelią ir aplinką šalia kelio, o jei tenka važiuoti vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, reikia sumažinti greitį taip, kad vairuotojas, pastebėjęs gyvūną, galėtų suvaldyti automobilį, sustoti ir išvengti nelaimės“, – pranešime sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Algimantas Petronis.

Kelių policijos pareigūnai, siekdami atkreipti transporto priemonių vairuotojų dėmesį į pavojų, kurį gali sukelti į važiuojamąją kelio dalį įbėgę laukiniai gyvūnai, antrus metus iš eilės organizuoja prevencinę socialinę akciją ir sako, kad, jei švilpukas gali apsaugoti, reikia tą priemonę išmėginti.

Švilpukas – tokia paprasta priemonė, bet gali padėti apsaugoti gyvūniją ir pasitarnauja, siekiant išvengti skaudžių eismo įvykių.

„Švilpukas – tokia paprasta priemonė, bet gali padėti apsaugoti gyvūniją ir pasitarnauja, siekiant išvengti skaudžių eismo įvykių. Jį turėtų užsiklijuoti kiekvienas, kuris išvažiuoja į užmiestį, ypač tamsiuoju paros laiku. Savo veikloje, kai tik turime galimybę, visada vairuotojus paskatiname laikytis Kelių eismo taisyklių, raginame pasirinkti saugų greitį, primename, kad būtina segėti saugos diržus. Kaip ir kiekvieną rudenį, raginame, ruošiant automobilį kelionėms, priklijuoti ir ultragarso švilpuką“, – pranešime teigia bendrovės „Autoaibė“ vykdantysis direktorius Ignas Pusvaškis.

Gyvūnų girdimas garso dažnio diapazonas yra platesnis nei žmonių. Paprastai žmogus girdi garso dažnius nuo 16 Hz iki 20 kHz, o daugumos laukinių gyvūnų viršutinė dažnių riba siekia net 40 kHz ir daugiau.

Garsai virš 20 kHz yra vadinami ultragarsu. Būtent ultragarsą ir skleidžia apsauginiai švilpukai, jei transporto priemonė važiuoja bent minimaliu 50 km/h greičiu. Jie veikia nuo oro srauto. Skleidžiamo garso spindulys siekia net 400 metrų ir atbaido daugumą laukinių ir naminių gyvūnų nuo ketinimo perbėgti kelią. Žmonėms toks signalas yra beveik negirdimas, nes veikia 16–20 kHz dažniais.

Automobilio viduje tokio garso negirdi nei žmonės, nei keturkojai gyvūnai. Švilpukų montavimui prireiks vos kelių minučių. Ant automobilio lengvai prilipdomos mažos plokštelės, ant kurių uždedami švilpukai. Populiariausia montavimo vieta – ant juodos plokštumos šalia šoninių veidrodėlių, priekinio buferio, tarp grotelių, kur nestabdomas oro srautas arba ant stoginių atramų, vadinamųjų ragų.

Prevencinės akcijos tikslas – skatinti vairuotojų sąmoningumą laikytis Kelių eismo taisyklių, siekti mažinti eismo įvykių – transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais – kiekį ir galimus jų sunkius padarinius, kurti saugią aplinką eismo dalyviams, kartu – palankią gerovę gyvūnams.

Kai kurie gyvūnai keliauja bandomis, todėl rekomenduojama stebėti, ar aplink matomą gyvūną nėra ir kitų. Gyvūnus baugina garsiniai signalai ir akina šviesos, todėl išgąsdinti, apakinti gyvūnai nesiorientuoja aplinkoje ir elgiasi nenuspėjamai. Vairuotojus apie pavojų susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“.

Šie įspėjamieji kelio ženklai įrengiami tuose pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose didelė tikimybė, kad gali per kelią judėti laukiniai gyvūnai. Dėl to vairuotojas turi važiuoti tik saugiu greičiu ir būti labai dėmesingas.