Pereiti į pagrindinį turinį

Žvalgyba: Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė incidentus Astravo AE

Rusijos branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ negali užtikrinti jos technologijų patikimumo ir saugumo – tai įrodo Baltarusijos Astravo atominės elektrinėje (AE) 2022 metais įvykę incidentai, keliantys grėsmę branduolinei saugai ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, teigia šalies žvalgyba.

„Branduolinės energijos rinkoje pozicijas išlaikyti bandančios „Rosatom“ technologijos turi defektų, nors korporacija tvirtina, jog jos atitinka aukštus branduolinės saugos standartus“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ketvirtadienį paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

„Korporacija bando išlaikyti savo pozicijas branduolinės energijos rinkoje, tikina nuolat tobulinanti ir diegianti pažangias technologijas, užtikrinančias aukštus branduolinės saugos standartus. Žvalgybos duomenimis, iš tiesų korporacijos diegiamos technologijos turi defektų“, – nurodo VSD ir AOTD.

Žvalgybos duomenimis, Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė pirmame ir antrame AE blokuose pernai įvykusius incidentus ir reaktorių sistemų defektus. Pernai balandį AE pirmasis blokas buvo sustabdytas planiniam remontui, tačiau apie jo metu nustatytus defektus nepranešta.

Pasak vertinimo, 2022-ųjų gegužę jėgainės kontrolės sistemos nustatė, kad pirmojo bloko reaktoriaus korpuso viršutinių kaiščių suvirinimo siūlės yra įtrūkusios. Specialistų vertinimu, kokybiškai pašalinti defektus būtų įmanoma tik išmontavus reaktorių, tačiau dėl politinių priežasčių toks sprendimas net nesvarstytas.

Techninės problemos trukdė laiku įjungti antrąjį elektrinės bloką, kuris turėjo būti pradėtas naudoti pernai, bet vasarį užfiksuota, kad pakito pirmajame cirkuliaciniame kontūre, kuris aušina bloko reaktorių, esančio vandens cheminė sudėtis, jis buvo užterštas dervomis. Todėl buvo būtina mechaniniu būdu išvalyti visą kontūro vamzdyną ir iškrauti branduolinį kurą – jo rinklės iš reaktoriaus buvo iškraunamos, valomos, o tos, kurių išvalyti nepavyko, keičiamos naujomis.

Labai tikėtina, kad techninių defektų Astravo AE bus fiksuota ir pradėjus veikti antrajam blokui.

Žvalgybos vertinime taip pat nurodoma, kad „Rosatom“ turi interesų plėsti savo įtaką užsienyje, sukurti priklausomybę nuo jo technologijų, o korporacijos vadovybė yra linkusi atsižvelgti į politinius Rusijos valdžios interesus.

Kitose valstybėse branduolines jėgaines statanti ir aptarnaujanti, joms urano produktus tiekianti „Rosatom“ taip papildo Rusijos valstybės biudžetą ir stiprina šalies karinę galią ir prisideda prie Rusijos politinės įtakos augimo.

Minskas tikriausiai intensyviau išnaudos baltarusius Lietuvoje žvalgybai

Baltarusijos tarnybos artimiausiu metu tikriausiai intensyviau išnaudos Lietuvoje augančią baltarusių diasporą žvalgybinės informacijos rinkimui, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba.

„Žvalgybos vertinimu, labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Baltarusijos žvalgybos tarnybos intensyviau išnaudos augančią baltarusių diasporą žvalgybos informacijai apie Lietuvos institucijas, Baltarusijos politinę opoziciją ir diasporą rinkti“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

Anot institucijų, tokią informaciją Minsko režimas naudos diskredituoti Lietuvą bei Baltarusijos demokratinę opoziciją, sieks paveikti baltarusių diasporos Lietuvoje nuotaikas.

Už šią suteiktą galimybę režimas verčia kai kuriuos Baltarusijos piliečius viešinti savo pabėgimo ir grįžimo istorijas šalies televizijos kanaluose.

Pasak žvalgybos, neatmestina, kad Baltarusijos režimo propaganda, dezinformacija artimoje perspektyvoje didins kai kurių baltarusių diasporos Lietuvoje narių nusivylimą baltarusių opozicija. Tokie žmonės būtų išnaudojami žvalgybos informacijai rinkti bei įtakos operacijoms baltarusių diasporoje Lietuvoje vykdyti.

Po 2020 metų prezidento rinkimų kilusių protestų sustiprėjus Baltarusijos režimo represijoms, į Lietuvą atvyko keliasdešimt tūkstančių Baltarusijos piliečių.

Anot žvalgybos, Baltarusijos KGB infiltruoja su tarnyba bendradarbiaujančius asmenis į nuo režimo bėgančių Baltarusijos piliečių gretas.

Lietuvoje jie renka žvalgybos informaciją, o grįžę į Baltarusiją išnaudojami režimo propagandos kampanijose.

Tokiai grėsmei iliustruoti primenama istorija, kai 2021 metais į Lietuvą atvykęs Andrejus Abramenka kelis mėnesius gyveno šalyje, po to grįžo į Baltarusiją ir tapo vienu iš Lietuvą šmeižiančio propagandinio televizijos filmo herojų.

Anot žvalgybos, A. Abramenka yra buvęs Baltarusijos OMON pareigūnas ir, labai tikėtina, bendradarbiavo su KGB.

Institucijos taip pat skelbia, kad didelė dalis baltarusių diasporos Lietuvoje atstovų yra per asmenines „Telegram“ paskyras gavę pasiūlymų grįžti į Baltarusiją.

Anot jų, tai yra nuo 2021 metų vykstančios Baltarusijos režimo ir KGB iniciatyvos „Kelias namo“ dalis, o jos tikslas – mainais už šnipinėjimą leisti baltarusių diasporos atstovams esą saugiai grįžti į Baltarusiją.

„Už šią suteiktą galimybę režimas verčia kai kuriuos Baltarusijos piliečius viešinti savo pabėgimo ir grįžimo istorijas šalies televizijos kanaluose“, – teigiama grėsmių vertinime.

Žvalgyba taip pat teigia, jog labai tikėtina, kad vidutinėje perspektyvoje išliks nelegalios migracijos grėsmė iš Baltarusijos, o su migrantų srautu į Lietuvą bandys patekti su ekstremizmu susiję asmenys.

Pasak institucijų, tokių atvejų jau yra nustatyta.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Rusų karių buvimas Baltarusijoje mažins ankstyvojo perspėjimo laiką

Rusijos karių buvimas Baltarusijoje sumažina Lietuvos greitos reakcijos galimybę, jei prasidėtų kariniai veiksmai, teigia karinės žvalgybos vadas.

„Baltarusijoje nuo karo pradžios atsirado gerokai daugiau karių ir karinės technikos. Jų buvimas neigiamai veikia ir, be abejo, veiks Lietuvos nacionalinį saugumą, nes mažins ankstyvojo perspėjimo laiką“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Jis su Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Baltarusijoje nuo karo pradžios atsirado gerokai daugiau karių ir karinės technikos. Jų buvimas neigiamai veikia ir, be abejo, veiks Lietuvos nacionalinį saugumą.

Pasak E. Paulavičiaus, nors pradėjusi karą Ukrainoje Rusija laikinai sumažino savo karinį buvimą prie rytinių NATO sienų, artimiausiais metais ji siekia ne tik atkurti buvusias pajėgas, bet ir jas pagausinti.

Karinės žvalgybos vado teigimu, Baltarusija, nors nesiunčia savo karių į Ukrainą, yra Rusijos agresijos prieš šią valstybę dalyvis, nes savo teritorijoje leido Rusijai sutelkti dideles pajėgas puolimui prieš Kyjivą, suteikė galimybę leisti iš jo teritorijos ir oro erdvės raketas į taikinius Ukrainoje.

Pasak E. Paulavičiaus, pradėjusi karą Ukrainoje Rusija laikinai sumažino savo karinį buvimą prie rytinių NATO sienų, tačiau artimiausiais metais ji siekia ne tik atkurti buvusias pajėgas, bet ir jas pagausinti.

„Penkerių–dešimties metų perspektyvoje tikrai vakarų Rusijoje matysime daugiau jos karinių dalinių, nei jų čia buvo iki praėjusių metų“, – sakė karininkas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys per spaudos konferenciją pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek NATO turi maždaug septynerius metus pasiruošti Rusijos sustiprėjimui apie jos sienų.

„Šią datą mes turime sau įsikalti ir į planavimą, ir į mąstymą. 2030 metams Lietuva turi būti ir su NATO, ir savarankiškai kitame kokybės lygmenyje kalbant apie tai, kaip vykdysime gynybą“, – teigė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, jog atsižvelgiant į Rusijos karinius planus vakarinėje apygardoje, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje liepą tampa labai svarbus.

„Manau, kad mūsų žvalgybos nubrėžtas paveikslas bus labai svarbus artėjančiame NATO viršūnių susitikime, nes iš tikrųjų išvada, jog Rusija gali atstatyti savo pajėgumus net ir karo sąlygomis (...) liudija tai, kad mes savo regioninius NATO gynybinius planus formuodami turime įskaičiuoti. Tai bus iššūkis mums įrodyti visam Aljansui, kad tai yra būtinybė, gyvybinis mūsų interesas“, – tvirtino parlamentaras.

Anot jo, situacija Rusijoje ir Baltarusijoje rodo, kad galimo užpuolimo atveju trumpėja reakcijos laikas Lietuvoje, kad Baltarusija nebėra suvereni valstybė, o Kaliningrado sritis ir toliau liks militarizuota.

„Be to, dar turime galvoje visą galimą pajėgumų pertvarkymą Rusijos vakarinėje apygardoje. Tai reiškia, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje yra kritinės svarbos“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

„Kritinės svarbos įgyvendinant priešakinės gynybos principą, kuo daugiau sąjungininkų pajėgų turi būti čia, Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse, taip pat daug geresni, operatyvesni, naujosios kartos gynybos planai, numatantys greitą pajėgumų pastiprinimą, atėjimą čia į pagalbą, kai to reikia, kai užsidega raudonosios lemputės, – kalbėjo jis. – Taip pat turėsime siekti oro gynybos stiprinimo, pavyzdžiui, tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų dislokavimo Baltijos šalyse, kad ir rotaciniu pagrindu, oro policijos misijos, esančios Lietuvoje, transformavimo į gynybos misiją.“

Ketvirtadienį paskelbtoje Lietuvos žvalgybų tarnybų ataskaitoje rašoma, kad gruodį Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdyje pristatyta didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų reorganizacija, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi.

Paskelbta apie planus dar 350 tūkst. didinti karinio personalo ribinį skaičių, suformuoti tris naujas motošaulių divizijas, o septynias motošaulių brigadas reorganizuoti į divizijas – sustiprinti maždaug triskart.

Lietuvos žvalgybos skaičiavimu, įgyvendinus šiuos pokyčius, personalo, ginkluotės ir kovos technikos skaičius dabartinės Vakarų karinės apygardos ribose Rusijoje padidėtų 30–50 procentų.

Be to, Rusija paskelbė apie planus 2023 metais – dvejais metais anksčiau – surengti strateginius karinius mokymus „Zapad“.

„Tikėtina, kad Rusija taip siekia geriau pritaikyti savo ginkluotąsias pajėgas ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais ir stiprina regioninį atgrasymą dėl planuojamos Suomijos ir Švedijos narystės NATO. Tęsiamas ilgalaikis procesas stiprinti Rusijos karinį potencialą, nepaisant dabar Ukrainoje patiriamų nuostolių“, – teigiama vertinime.

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų