Tolesnių reformų būtinybę akcentuojantys ekspertai pabrėžia, kad reikia didesnių pastangų užtikrinant, kad jauni žmonės išmoktų tinkamai skaityti, rašyti ir skaičiuoti - tai būtina sąlyga, kad jie galėtų tapti aktyviais ir atsakingais piliečiais.

Mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių moksleivių skaičius Europos Sąjungoje sumažėjo nuo 11,2 proc. 2014 metais iki 10,6 proc. 2017 metais. Šis skaičius labai artimas 2020-aisiais nustatytam mažiau negu 10 proc. mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių moksleivių tikslui.

Ir vis dėlto tai reiškia, kad daugiau negu dešimtadalis moksleivių susiduria su sudėtingomis tolesnio mokymosi arba patikimo patekimo į darbo rinką perspektyvomis.

Aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų gyventojų skaičius Europos Sąjungoje išaugo iki 39,9 proc. Taip beveik pasiektas 2020 metų nustatytas 40 proc. tikslas.

95,5 proc. ketverių metų ir vyresnių vaikų dalyvavo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje: tai šiek tiek daugiau negu numatytas tikslas, kuris yra ne mažiau kaip 95 proc.

Ataskaitos duomenys rodo, kad 2017 metais Lietuvoje penkiolikamečių, kurių pagrindiniai skaitymo gebėjimai prasti, buvo 25,1 proc. (ES vidurkis - 19,7 proc.), matematikos gebėjimai prasti 25,4 proc. jaunuolių (ES vidurkis - 22,2 proc.).

Gamtos mokslų prastus gebėjimus turinčių penkiolikamečių Lietuvoje buvo 24,7 proc. (ES - 20,6 proc.).

Suaugusiųjų (25-64 metų), dalyvaujančių mokymosi procese, dalis Lietuvoje 2017 metais sudarė tik 5,9 proc., o visoje ES besimokančių suaugusiųjų asmenų dalis buvo 10,9 proc.

Kalbant apie mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių moksleivių skaičių, Lietuvoje tokių žmonių buvo tik 5,4 proc., kai ES vidurkis - 10,6 proc.

Lietuvoje daug daugiau negu ES aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų - 58 proc. (47,6 proc. vyrų ir 68,1 proc. moterų), o ES vidurkis - 39,9 proc.