Dienos rūpestis

Ligoniams prireikia psichologų

Pacientus uostamiesčio ligoninėse pasitinka ne tik gydytojai ir slaugės, bet ir psichologai. Šie specialistai padeda ligoniams apsiprasti su neretai juos gąsdinančia gydymo įstaigų aplinka, o kartais net praneša sunkiomis ligomis sergantiems pacientams jų diagnozę.

Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis „Klaipėdai“ sakė, kad ligoninėje dirba du psichologai, ligonius taip pat prižiūri psichiatras bei psichoterapeutas. Medikas aiškino, kad dažniausiai psichologo pagalbos prireikia smurtinę traumą patyrusiems, avarijoje nukentėjusiems, prieš sudėtingą operaciją panikuojantiems pacientams.

„Gydytojas arba psichologas praneša ligoniui ir apie toje pačioje avarijoje žuvusius artimuosius“, - pasakojo G.Virketis. Ligoninės psichologai bendrauja ir su tais ligoniais, kurių sveikata staiga pablogėja ar net praneša jiems apie nustatytą sunkią diagnozę.

Gydytojo teigimu, ligoniai psichologų bijo vis mažiau. „Anksčiau daugelis atsisakydavo bendrauti, nes painiodavo juos su psichoterapeutais. Dabar bendrauja mieliau, o išėję iš ligoninės net užsirašo pas juos prižiūrėjusius specialistus privačių konsultacijų“, - dienraščiui tvirtino G.Virketis.

Klaipėdos vaikų ligoninės neurologijos skyriuje dirbanti psichologė Ieva Kirkutytė patvirtino, kad kai kurie vaikai bijo psichologų. „Būna iš anksto prieš psichologus nusistačiusių, bendrauti atsisakančių vaikų. Jiems daug klausinėjantis psichologas turbūt panašus į tardytoją“, - spėliojo specialistė.

Pasak jos, vaikų psichikos būklę tenka nustatinėti kitais būdais – žaidžiant, linksmai besišnekučiuojant. „Apsipratę vaikai labai prisiriša. Antrą kartą patekę į ligoninę iškart klausinėja, ar galima pas psichologą“, - džiaugėsi moteris.

Vaikų ligoninėje nepilną darbo dieną dirbą dvi psichologės. I.Kirkutytė sakė, kad tokių etatų būtinai reikia, nes privalu padėti vaikui susitvarkyti su aplinkos pasikeitimu, žmonėmis baltais chalatais ar sveikatos pablogėjimu. „Vaikams ypač reikia tokių specialistų. Jiems ligoninė kelia siaubą. Psichologai turi šį stresą sumažinti“, - aiškino I.Kirkutytė.

Vaikams iki penkerių metų psichologai atlieka raidos vertinimą, vyresniems – psichinės sveikatos būklės vertinimą. Specialistai atlieka nesudėtingus testus, bendraudami nustato, ar nėra sutrikęs dėmesys, atmintis ar elgesys.

„Be to, padedame gydytojams tiksliau nustatyti diagnozę. Juk fizinė žmogaus sveikata dažnai priklauso nuo emocinės būsenos, todėl galvos skausmu besiskundžiantys vaikai nebūtinai serga. Pavyzdžiui, galvą jiems skauda todėl, kad jie sielojasi dėl bendraklasių patyčių ar netekties“, - pasakojo I.Kirkutytė.