„Paminklas iškils netoli tos vietos, kur J. Lukša, vykdydamas svarbią misiją – palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdamas žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams, kartu su bendražygiais kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną“, – nurodoma Šaulių sąjungos pranešime.

Renginio metu paminklą pašventins vyskupas Rimantas Norvila, čia taip pat vyks jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija, šventinis koncertas, bus vaišinama šauliška koše.

Renginyje dalyvaus Juozo Lukšos giminaičiai, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys, Šaulių sąjungos vadovybė, Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, Seimo nariai, kariuomenės padalinių atstovai.

Renginį organizuoja LGGRTC, Lietuvos Šaulių sąjunga, Kalvarijos savivaldybė.

Tą pačią dieną J. Lukšos-Daumanto žūties 70-ųjų metinių minėjimas rengiamas ir Kauno rajone esančiame Pabartupio kaime.

Kariuomenės teigimu, minėjime Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai atliks pagarbos ceremonijas. Karo istorijos „Grenadieriai“ ir „Partizanai“ surengs inscenizaciją ir pagal liudininkų atsiminimus atkurs paskutinį J. Lukšos ir jo bendražygių mūšį.

Taip pat šio renginio metu su vėliavomis leisis kariuomenės parašiutininkai, Garliavos J. Lukšos gimnazijos moksleiviai skaitys Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšos laiškų ištraukas.

Kultūrinėje programoje numatytos Generolo J. Žemačio Lietuvos karo akademijos choro „Kariūnas“,  bardo Romo Naidzinavičiaus, dainininkės Agnės Sabulytės, muzikantų Aistės Bružaitės, majoro Egidijaus Ališausko bei kitų atlikėjų pasirodymai.

Renginyje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

1947 metais gegužę J. Lukša-Daumantas kartu su Jurgiu Krikščiūnu-Vytautu, kaip kuriamos partizanų vadovybės įgaliotiniai perėjo SSRS ir Lenkijos sieną, perdavė užsienio lietuvių organizacijoms partizanų dokumentus, informavo apie sunkią padėtį Lietuvoje ir grįžo atgal.

Antrą kartą J. Lukša į Vakarus prasiveržė 1947-ųjų gruodį kartu su Kazimieru Pypliu-Audroniu.

Seimas 2021-uosius yra paskelbęs J. Lukšos-Daumanto metais.

J. Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. Partizano palaikai iki šiol nerasti.