Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas iš esmės nesikeičia, tikina Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos (LMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinaras Giedrius Blekaitis. Tačiau kinologai teigia, kad, priėmus siūlomas įstatymo pataisas, kas antras šuo mišrūnas gali būti konfiskuotas ir nužudytas.

LMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus veterinaras G. Blekaitis aiškina, kad nuo sausio 1 d. Įsigaliojęs Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, jog šalyje koviniai šunys, kovinių šunų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai yra draudžiami.

„Tai reiškia, kad juos laikyti, jais prekiauti ir juos įvežti yra draudžiama. Tas siūlymas, kuris šiuo metu yra pateiktas Seimui, numato gyvūną „pririšti“ prie dokumento. Jei kovinių šunų mišrūnai arba pavojingų šunų mišrūnai neturi kilmę patvirtinančio dokumento, jie traktuojami kaip mišrūnai“, – aiškina G. Blekaitis.

Paklaustas, ar teisūs kinologai, sakydami, kad, jei šuo mišrūnas yra kovinis ar panašus į tokį, nors neturi dokumentų, bus konfiskuojamas ir nužudomas, G. Blekaitis atsako – gyvūnus, kurie buvo laikomi iki įstatymo įsigaliojimo datos, ir toliau bus galima laikyti.

„Bent jau tie asmenys, gyvūnų augintojai, kurie laiku pasirūpino leidimais, jie be problemų laiko [tokius gyvūnus] ir šiuo metu. Tai – nieko naujo, tai – seno įstatymo dėl šių veislių šunų, pasirašyto 2003 m., ta pati nuostata, kuri įsigalioja 2013 metais. Taigi čia nieko absoliučiai naujo“, – tvirtina LMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinaras.

Tačiau Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė sako, kad nėra viskas taip, kaip buvo anksčiau, nes įstatyme keičiamos sąvokos. Ir būtent dėl keičiamų sąvokų paprastiems mišrūnams esą kyla grėsmė būti pripažintiems pavojingos veislės šuns mišrūnais.

„Jei anksčiau įstatymas numatė, kad kas yra pavojingas šuns mišrūnas, t. y. toks šuo, kurio vienas iš tėvų yra kilmingas šuo, turintis dokumentus, pripažįstančius, kad vienas iš tėvų yra nustatytos pavojingos veislės šuo su kilmės dokumentais. Šiuo atveju siekiama pakeisti sąvoką, kad mišrūnas gali būti pripažintas pavojingos veislės. Tėvai gali neturėti kilmės dokumentų, bet, jei išorėje bus randama tam tikros šuns veislės požymių (net nenustatyta tiksliai, kiek), tai jį galima priskirti prie pavojingos veislės gyvūnų. Tokį šunį reikėtų konfiskuoti ir tiesiog nužudyti“, – sako B. Kymantaitė.

G. Blekaitis aiškina, kad, jei šuns išvaizda yra agresyvi, toks bus ir jo charakteris. „Kaip bebūtų, šuo, kuris buvo veisiamas kovoms arba veisiamas kad jo išvaizda būtų agresyvi, be abejo, jo charakteris taip pat yra agresyvus. Negalima pasakyti, kad tai yra visi gyvūnai be išimties. Bet tai vis tiek žmonėms sukelia vienokias ar kitokias asociacijas, kai jis žiūri įgyvūną, kuris atrodo agresyviai. Jei į laiptinę išeitų pudelis ar mažas šuniukas, ir kaimynams būtų džiaugsmas paglostyti tą šunelį. Jokios agresijos tas šuo nerodytų“, – įsitikinęs G. Blekaitis.

B. Kymantaitė apgailestauja, kad valdiškų institucijų atstovai bando kryptingai įtikinti visuomenę, kalbėdami tokius dalykus: „Kad veisiama agresyvi veislė dėl savo išvaizdos ir kad kažkokia veislė savo išvaizda gali būti agresyvi. Tai yra visiškas klaidinimas.“