Už Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio vadovautos darbo grupės parengtą projektą po pateikimo antradienį balsavo 59 parlamentarai, prieš buvo 27, 12 susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

„Tikimės, kad šitas sprendimas padės Lietuvos žiniasklaidos rėmimą paversti dar skaidresniu ir nuoseklesniu“, – sakė R. Karbauskis.

Siūlomas draudimas – diskutuotinas klausimas

Opozicijos atstovai stebėjosi, kad pagal projektą, LRT norima uždrausti ir gauti lėšų iš Žiniasklaidos rėmimo fondo, ir net rodyti šio fondo finansuotas laidas.

„Numatyta, kad kultūros turinio rengėjai, gavę finansavimą iš Žiniasklaidos fondo tarybos, negalės savo produkcijos rodyti per nacionalinę televiziją. Šiuo įstatymu ribojate pasirinkimo galimybę kultūros turinio kūrėjams pasirinkti, per kokią televiziją jie norėtų rodyti savo sukurtą kūrinį. Kaip žinome, auditorija, žiūrinti nacionalinę televiziją, daugiau linkusi į kultūrą“, – į R. Karbauskį kreipėsi Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis.

„Ar jūs prognozuojate, kad tų laidų gali išvis nebelikti, nes nebūtinai komerciniai transliuotojai jas priims. Pagaliau, ar įvertinate tai, kad LRT susiformavusi auditorija žino, kad būtent čia gali rasti kultūrines laidas ir nebūtinai susivoks joms išsimėčius po kitus kanalus“, – teigė kitas konservatorius Jurgis Razma.

R. Karbauskis savo ruožtu tikino, kad nacionaliniam transliuotojui ir taip užtikrinamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Kita vertus, jis pripažino, kad siūlomas draudimas yra diskutuotinas klausimas.

Pagaliau, ar įvertinate tai, kad LRT susiformavusi auditorija žino, kad būtent čia gali rasti kultūrines laidas ir nebūtinai susivoks joms išsimėčius po kitus kanalus.

Pagal darbo grupės parengtą projektą, dabar valstybės lėšas žiniasklaidai remti skirstantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas būtų panaikintas ir įsteigtas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas.

Kaip ir iki šiol, jis skirstytų valstybės paramą pagal pateiktus projektus kultūros periodiniams leidiniams, nacionalinei, vietos ir regionų periodinei spaudai, nacionalinėms, vietos, regioninėms radijo ir televizijos stotims, internetinei žiniasklaidai.

Tačiau siūloma keisti fondo valdymą ir priklausomybę. Numatyta atsisakyti fondo dalininkų (dabar jų yra 20, įvairių kūrybinių organizacijų), nustatant, kad fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė, tai yra Kultūros ministerija.

Pagal projektą, paramos lėšas skirstytų fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrėtų senatas.

Žiniasklaidos rėmimo fondo darbe niekaip nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.

Numatyta, kad žiniasklaidos rėmimo fondo tarybą sudarytų 11 narių (dabar septyni). Siūloma, kad po vieną narį galėtų deleguoti Lietuvos meno kūrėjų, Kultūros periodinių leidinių, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos bei Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija.

Likusius keturis narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai, išrinktų fondo senatas.

Tokiu būdu fonde nebeliktų Lietuvos žurnalistų sąjungos ir draugijos atstovo. Žurnalistų sąjungos nėra ir tarp organizacijų, kurios turėtų teisę deleguoti savo atstovus į fondo senatą.

Projekte numatyta, kad fondo tarybos nariais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys ir žinomi žmonės.

Konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kaip bus nustatomas asmens žinomumas.

Parengtame projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas viešojo konkurso tvarka remtų projektus pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos).

Kultūros ir meno programai būtų privalu skirti ne mažiau kaip 25 proc. fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Ši parama galėtų būti skiriama iki trijų metų.

Pagal projektą, regionų informacinio skatinimo programai reikės skirti ne mažiau kaip 35 proc. lėšų: spaudai – ne mažiau kaip 25 proc., radijui ir televizijai – ne mažiau kaip 8 procentus.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.

Seimas nesvarstys LRT reklamos draudimo

Parlamentarai antradienį nutarė, kad nesvarstys projekto, kuriuo siūloma uždrausti visą reklamą Lietuvos radijuje, televizijoje ir portale.

Kad trijų „valstiečių“ parengta Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo įstatymo pataisa būtų įtraukta į šios Seimo sesijos darbų programą balsavo 32 parlamentarai, prieš buvo 16, susilaikė 26.

Neįtraukto į darbų programą projekto Seimo posėdyje svarstyti negalima.

„Ar iš tikro taip yra, kad LRT finansavimą tvarkant reikia LRT papjauti?“ – klausė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Pagal „valstiečių“ Arvydo Nekrošiaus, Valiaus Ąžuolo ir Agnės Širinskienės parengtą Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektą, bet kokia reklama ar kitoks viešosios informacijos rengimas bei skleidimas už atlygį būtų draudžiamas LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale. Išimtis paliekama tarptautiniams sutartiniams įsipareigojimams transliuojant visuomenei reikšmingus renginius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad LRT savo programose, portale, skelbdama kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją, transliuodama kultūros ir sporto renginius, galėtų pateikti rėmėjų pavadinimus, logotipus, bet tai privalėtų daryti nemokamai.

Šiuo metu galiojantis LRT įstatymas numato, kad reklama LRT radijo ir televizijos programose draudžiama, tačiau leidžiama už pinigus ar kitokį atlygį skleisti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją.