„Primesta ir dirbtinai sukelta diskusija rodo mūsų nepasirengimą ginti savo informacinį lauką nuo provokacijų“, – tinklalapiui LRT.lt sako parlamentaras Mantas Adomėnas po to, kai premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog į skandalą dėl pokalbių įrašų patekę Lietuvos diplomatai prarado pasitikėjimą.

„Neturime galimybės patikrinti įrašų autentiškumo“

„Mane stebina, kaip noriai mes pasiduodame provokacijoms ir kaip noriai leidžiamės į neaiškių šaltinių primestą diskusiją. Jei tie įrašai būtų kaltinamoji medžiaga teismo procese, jie negalėtų būti naudojami, nes yra gauti neteisėtu būdu“, – tvirtina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys M. Adomėnas.

Parlamentaro teigimu, tik labai nedaug valstybių – Rusija, Kinija, JAV – gali turėti tokio lygio pasiklausymo galimybes ir klausytis pokalbių tiesiai iš perdavėjų. „Primesta ir dirbtinai sukelta diskusija tik rodo mūsų nepasirengimą ginti savo informacinį lauką nuo tokių provokacijų.

Ir, artėjant Rytų partnerystės Viršūnių susitikimui bei rudens politinei programai, manau, tai labai neraminantis ženklas, kad pirmas šūvis pavyko: savų tikslų buvo pasiekta, sukeltas vidinis konfliktas, atleidimai, paskyrimai... Kitaip tariant, tai rodo, kad mes imuniteto provokacijoms iš šalies visiškai neturime“, – pažymi M. Adomėnas.

R. Lopata: vertindami negalime remtis provokacija

Panašiai galvoja ir tarptautinių santykių ekspertas prof. Raimundas Lopata. Kalbėdamas politologas atkreipia dėmesį į tai, kad mes neturime jokios galimybės patikrinti įrašų autentiškumo, nes jie yra sukurti ne mūsų šalyje. „Ir todėl tai yra provokacija. Negalima savo vertinimuose remtis provokacija, remtis pokalbiais, kurie, žiūrint iš mūsų pozicijų, turi neegzistuoti.

Savo pareiškimais dėl politinio pasitikėjimo ambasadoriais Lietuvos užsienio politikos vadovybė sukuria didžiulę problemą valstybės nacionaliniams interesams, daro juos priklausomus nuo panašių provokacijų. Arba tai nesuvokimas to, kas iš tikrųjų vyksta, arba matome, kaip nuosekliai veikia svetimos įtakos agentūra“, – mano R. Lopata.

L. Bielinis: ambasadoriai pasielgė neatsakingai

Savo ruožtu politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad ambasadoriai pasielgė neatsakingai. „Techniškai ir politiškai ambasadoriai turėjo suvokti, kokiame pasaulyje gyvena, ir jų net privatus kalbėjimas yra veiksmas, kurį kiti gali panaudoti tiek prieš juos, tiek prieš Lietuvą“, – sako L. Bielinis.

Anot politologo, ambasadorių likimas, ko gero, priklausys nuo politinio, administracinio išskaičiavimo, kurį, matyt, „nulems Užsienio reikalų ministerijos (URM), Prezidentės ir premjero sprendimai.“

„Jei prarado, tai prarado. Galbūt ne vien pokalbių pagrindu tas pasitikėjimo praradimas atsirado, – komentuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka. – Gal buvo ir kitų ambasadorių darbo trūkumų, o ne vien jų pasiplepėjimas tarpusavyje, kur mūsų vadovų pavardės minimos gan ironiškai.“

Galutinis sprendimas – po išvadų

LRT.lt primena, kad A. Butkevičius pirmadienį pareiškė, jog į skandalą dėl pokalbių įrašų patekęs ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas ir ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška prarado jo pasitikėjimą.

Premjeras patikino, kad galutinis sprendimas dėl susikompromitavusių diplomatų bus priimtas gavus užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus išvadą.

Lietuvos diplomatai – Lietuvos ambasadorius Vengrijoje R. Juška, ambasadorius Azerbaidžane A. Žurauskas, URM Rytų Europos ir Vidurio Azijos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis bei URM pareigūnas Gediminas Kasputis – pateko į skandalą dėl internete paviešintų tariamų jų pokalbių įrašų.

Įrašai „Youtube.com“ svetainėje paskelbti liepos 8-ąją, nors pokalbiai esą vyko balandį.

Netrukus po įvykio ambasadorius A. Žurauskas įteikė atsistatydinimo pareiškimą, jis kol kas nėra patenkintas.