Pereiti į pagrindinį turinį

Maidano metinės: ko svarbu nepamiršti?

2018-02-25 03:00

Jau praėjo ketveri metai nuo kruvinų įvykių Kijevo Maidano aikštėje. Kaune minint šią datą, Lietuvos diplomatai ir politikai ragino nenuleisti rankų ir dar labiau palaikyti Ukrainą.

Gerovė: K.Starkevičius pastebėjo, kad Ukraina turi milžinišką potencialą, tačiau būtina įveikti korupciją.
Gerovė: K.Starkevičius pastebėjo, kad Ukraina turi milžinišką potencialą, tačiau būtina įveikti korupciją. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Žuvusiųjų atminimas

Šią savaitę kauniečiai ir miesto svečiai pagerbė Maidane žuvusius ukrainiečius. Laikytos šv.Mišios, simboliškai padėta gėlių. Karininkų ramovėje surengta diskusija "Vis dar besitęsiantis karas Ukrainoje – grėsmė Lietuvos nacionaliniam ir visos transatlantinės šeimos saugumui".

Diskusijoje dalyvavo Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovai ir Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Ukrainos paramos grupių, Kariuomenės rezervo karių atstovai, politikai.

Reikia suburti draugus

Diskusijos moderatorius Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis atkreipė dėmesį, kad ir toliau būtina padėti Ukrainai susitvarkyti su korupcija bei megzti įvairius ryšius su Vakarų ir Europos valstybėmis tam, kad būtų galima užtikrinti šios šalies saugumą. Anot jo, jei nuo Rusijos pavyks apsaugoti Ukrainą, saugią ateitį turės ir Lietuva.

"Praėjo ketveri metai po Maidano ir prasidėjo Ukrainos nuovargis, kurį mes turime įveikti. Pas mus jau pasigirdo balsų, kad vis reikia palaikyti intensyvesnį dialogą su Kremliumi, o tai sumažintų mūsų aktyvumą Ukrainos klausimu. Mes diskutavome, kad turime neleisti pamiršti Ukrainos klausimo. Turime toliau burti koalicijas tiek Vašingtone, Berlyne, Kanadoje. Reikia sutelkti senus ir naujus draugus bei kantriai tęsti darbus. Partnerius tikrai įmanoma suburti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam Rusijos veržimuisi, nes jos kariuomenė visapusiškai stiprinama Ukrainos fronte", – pastebėjo Ž.Pavilionis.

Ž. Pavilionis/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Anot jo, Lietuva taip pat turi padėti Ukrainai reformuotis, kad mažėtų jų pagrindinis vėžys – korupcija, būtų skaidrūs rinkimai ir laisva prekyba. Užsienio reikalų komiteto narys priminė, kad 2019 m. Ukrainoje vyks prezidento rinkimai, kuriuose Rusija sieks padaryti viską, kad būtų išrinktas jai palankus vadovas. Lietuva, kaip ir kitos demokratinės šalys, turėtų padaryti viską, kad prorusiškoms jėgoms nepavyktų perimti Ukrainos valdymo.

"Reikia turėti aiškias ateities vizijas. Manau, kad Ukraina galėtų tapti ES ar net NATO nare. Mums reikia šio tikslo siekti ir patiems nepataikauti Rusijai", – sakė diskusijos moderatorius.

Pasak Ž.Pavilionio, Ukrainos saugumas yra itin svarbus Lietuvai. Jis prisiminė, kai Rusijos tankai įsiveržė į Gruziją, su prezidentu Valdu Adamkumi tuomet diskutavo, kad jei Rusija nebus nubausta, kita šalis, kurią užpuls, bus Ukraina.

"Taip ir įvyko, nes Rusija nebuvo nubausta. Tad jei mes prarasime Ukrainą, belieka tik spėti, kas bus kitas puolimo objektas ir natūraliai Rusijos akys nukryps į Baltijos šalis. Mes negalime sau to leisti, todėl Ukrainos laisvė yra mūsų laisvė", – įsitikinęs Užsienio reikalų komiteto atstovas.

Lietuva yra sėkmės pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis, kad Ukraina eitų tuo laisvės keliu.

Įvykiai privertė pabusti

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas tikino, kad Kaune vykęs renginys jį labai nustebino, nes realiai pasimatė, kiek Ukraina turi draugų iš Lietuvos, kurie pasiryžę jai padėti ir įveikti šį sunkų laikotarpį. Jis džiaugėsi, kad yra savanorių, kurie į Ukrainą ne tik siunčia įvairią paramą, tačiau ir vyksta į medikų pagalbos misijas.

Kalbant apie dabartinę Ukrainos padėtį, V.Bakas pabrėžė, kad Lietuva yra tarsi Ukrainos advokatė, kuri kiekviename oficialiame susitikime kelia šios šalies saugumo klausimus. Visuomenės apklausos rodo, kad lietuviai supranta ir palaiko ukrainiečius.

"Mes laisvę patys išsikovojome tik dėl to, kad žmonės buvo pasirengę aukoti tai, ką turi vertingiausia, – gyvybę. Ir dabar ukrainiečių pasiryžimas laikytis Vakarų, demokratinių valstybių kurso yra labai stiprus. Lietuva yra sėkmės pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis, kad Ukraina eitų tuo laisvės keliu. Mes parodome, kad negalima pavargti ir pasiduoti, nes viršūnė jau būna visai čia pat. Kitas dalykas, kad nuo to, kaip elgsis Vakarų bendruomenė ir ES, turėsime progą pamatyti, kiek vertybinė dimensija yra stipri, kiek bus nuolaidžiaujama Rusijai", – nuomonę išsakė V.Bakas.

Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas tikino, kad dabar Ukrainos laukia labai didelis iššūkis iškelti ir išlaikyti lyderius, kuriems būtų galima patikėti laisvės idėją. Jis pabrėžė, kad karo veiksmai Ukrainoje pabudino ir kitas šalis, tarp jų ir Lietuvą, susirūpinti savo saugumu.

"2014 m. mes tarsi atsibudome ir supratome, kad laisvė nėra duotybė ir reikia ja rūpintis, todėl pradėjome investuoti į savo ir viso regiono saugumą. Tuomet buvome NATO nariais, bet neturėjome gynybos planų, saugumo garantijų, kokias turime dabar. Manau, kad įvykiai Ukrainoje privertė sutelkti dėmesį į Rytų Europą kaip didelį saugumo iššūkį. Nes iki tol manėme, kad okupuojamos valstybės buvo prieš 50 metų ir tai dabar negresia. Dabar tikrai pasikeitė požiūris į saugumą", – mintimis pasidalijo V.Bakas.

V. Bakas/ K. Kavolėlio (BFL) nuotr.

Didelis verslo potencialas

Kiti diskusijos dalyviai taip pat pritarė, kad Ukrainai reikia padėti įveikti korupciją, nes ji dabar trukdo į šalį pritraukti investuotojų. Seimo narys Kazys Starkevičius tikino, kad Ukraina turi didelį verslo ir agrarinio ūkio potencialą, tačiau dar reikia padirbėti, kad viskas vyktų skaidriai.

"Oranžinę revoliuciją ukrainiečiai laimėjo, bet dabar yra išbandymas valdžia ir jis yra pats sunkiausias. Tolesni įvykiai rodo, kad Ukraina niekaip nesusitvarko su korupcija ir ji yra gerokai pavojingesnė nei karas, nes ji iš vidaus griaužia Ukrainą, nors šiuo metu šalis turi milžinišką ekonominį potencialą, gali būti stipri žemės ūkio srityje", – sakė K.Starkevičius.

Anot jo, Ukrainos valdžia turi priimti sprendimus dėl žemės privatizavimo, tai leistų sustiprinti agrarinį šalies sektorių. Politikas įsitikinęs, kad Lietuva galėtų Ukrainos piliečiams padėti ir sumažindama savo biurokratinį aparatą ir padėti lengviau įsidarbinti mūsų šalyje.

"Neišnaudojame ir darbo potencialo. Dėl emigracijos ir pačioje Lietuvoje trūksta darbo jėgos. Ukrainiečiai dirba beveik visoje Europoje, o pas mus yra dideli biurokratiniai barjerai. Keista, kad ukrainiečių darbininkus į Lietuvą yra paprasčiau atvežti per Lenkiją, o ne tiesiogiai per Lietuvos sistemą", – kalbėjo Seimo narys.

K.Starkevičius pritarė, kad mūsų šalis taip pat turi pagelbėti Ukrainoje palaikyti demokratiją.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų