Vietoje P. Cvirkos gatvės miesto gyventojai siūlė Mažosios Lietuvos, Pušynų, Medikų, Lokių, P. Širvio, Silvestro Žukausko, Jurginų, S. Lozoraičio, Kaimynų, V. Peckaus, Alavijų, Pušų, Sakurų gatvių pavadinimus.

Didžioji dalis gyventojų balsavo už Jurginų ir Kaimynų gatvės pavadinimus. Pastarasis ir buvo pasirinktas.

Tuo metu gyventojai L. Giros gatvę siūlė pervadinti Vilko, Vilniaus, Giros gatvių pavadinimais. Vis tik dauguma gyventojų nubalsavo už pastarąjį.

„Aš manau, kad pasikeitė (gatvės pavadinimas – BNS), nes ten kalbame apie Liudą Girą, o čia apie Girą“, – BNS šią savaitę sakė Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis.

Vis tik vicemeras teigė, jog Marijampolės gyventojai sprendimo keisti gatvių pavadinimus „nepasitiko išskėstomis rankomis“.

„Sunku vertinti. Gal ir kažkoks čia tylus protestas, nes kiek mes viešinome vietinėje spaudoje, socialiniuose tinkluose, tai žmonės pasipiktinę buvo, sako, ką čia savivaldybė ir valstybinės institucijos neturi ką daugiau dirbti“, – kalbėjo A. Visockis.

Centras sprendimą dėl gatvių keitimo priėmė kovą, sulaukęs tokios Desovietizacijos komisijos rekomendacijos.

Kaip skelbiama komisijos išvadoje, L. Gira kolaboravo su sovietų okupacine valdžia, 1940 metais buvo paskirtas TSRS okupuotos Lietuvos Liaudies seimo atstovu, kaip Įgaliotosios delegacijos narys, vyko į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų „priimta“ į Sovietų Sąjungos sudėtį, dalyvavo atitinkamoje TSRS parlamento sesijoje. 1940–1941 metais buvo LTSR švietimo komisaro pavaduotojas, o 1941-aisiais per Antrąjį pasaulinį karą pabėgo į Rusiją.

Anot išvados, L. Gira aktyviai veikė okupacinėse politinėse struktūrose, dalyvavo propaguojant sovietų totalitarinį režimą.

Komisija taip pat yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo prezidiumo sekretorius (1940 metų birželį–liepą).

Jis nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu, be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.